Ši knyga gimė po ilgo ir kruopštaus Laimos Vincės darbo – 2007–2011 metais užrašytų partizanų, ryšininkų ir tremtinių išgyvenimų.
„Kad išgirsčiau jų pasakojimus, keliavau į atokiausius kaimelius. Teko nakvoti ant šieno, padėti savo pašnekovams tvarkytis buityje, sėdėti prie stalo ir mėgautis šeimininkų vaišingumu. Dažnai kartu verkėme, tačiau kur kas dažniau juokėmės. Kai kalbėjausi su savo pašnekovais, dauguma jų buvo įkopę į aštuntą ar devintą dešimtį. Nerimavau, kad jie neprisimins savo jaunystės įvykių, tačiau jų pasakojimai buvo išsamūs, tikslūs ir nuoseklūs.“
Laima Vincė

„Laimos Vincės lietuvių kalba leidžiama knyga „Mūsų nepalaužė“ paliečia pačią vertingiausią žmogaus atminties dalį – atsiminimus. Ir ne tik paliečia, bet ir padeda mums perprasti tragiškiausius XX a. įvykius išgyvenusių žmonių – lietuvių, žydų, vokiečių – patirtį. <...> Manau, užrašytuose prisiminimuose autorė užčiuopė tai, kas svarbiausia – tie žmonės mylėjo, nors patyrė daugybę žiaurumų ir netekčių. O jų pasakyti žodžiai vertingi ne mažiau negu storos istorikų knygos.“
Arvydas Anušauskas, istorikas, politikas

Laima Vincė – rašytoja, dramaturgė, poetė, vertėja, dėstytoja. Ji įgijo kūrybinio rašymo literatūros magistro laipsnį Kolumbijos universiteto meno mokykloje ir negrožinės literatūros magistro laipsnį Naujojo Hampšyro universitete. Laima Vincė yra gavusi dvi Fulbright kūrybinio rašymo stipendijas, Nacionalinio fondo literatūros meno premiją bei PEN vertimų fondo dotaciją. Parašė romaną This is Not My Sky („Tai ne mano dangus“) ir šešias negrožinės literatūros knygas: Lenin‘s Head on a Platter („Lenino galva ant padėklo“), Journey into the Backwaters of the Heart („Mūsų nepalaužė“), The Snake in the Vodka Bottle („Gyvatė degtinės butelyje“), Digging a Hole to China: A Memoir on Teaching and Traveling („Tunelis į Kiniją: Prisiminimai apie mokymą ir keliones“), The Way Life Should Be („Koks turėtų būti gyvenimas“).