Knyga Namų filosofija. Namystės erdvė ir laimė – autobiografiškas ir giliai skrodžiantis tekstas, atgręžiantis mūsų žvilgsnį į intymiausią filosofinės minties plotmę: (be)namystę kaip autentiškiausio santykio su Kitu ir savimi patirtį. Namai, pasak filosofo, yra ne tik architektūrinis, materialus, bet ir psichinis artefaktas, tapatybės išskleisties vieta; analogiškai laimė yra ne duotybė, o sąmoningas ir apmąstomas konstruktas, kurį, panašiai kaip ir namus, privalome kurti ir jaukintis per daiktus bei santykį su kitais – namai yra moralinė tikrovė ir nesibaigianti meilės pastanga.

Emanuele Coccia (g. 1976) – vienas originaliausių ir skaitomiausių šiandienos italų filosofų, rašytojas ir publicistas. Dėstė Viduramžių filosofiją Freiburgo, Tokijo, Buenos Airių ir Kolumbijos (Niujorkas) universitetuose, nuo 2011-ųjų – École des hautes études en sciences sociales (EHESS) Paryžiuje, čia ir gyvena, rengia skiltį Le Monde. Kartu su filosofu Giorgio Agambenu parengė monografiją Angelai hebraizme, krikščionybėje ir islame (Angeli. Ebraismo, Cristianesimo, Islam, 2009), kurioje tyrinėjamas angelų vaizdavimas teologijoje, menuose ir filosofijoje apmąstant galios ir politinio represavimo struktūras. Vėliau E. Coccios tyrinėjimai pasuko į moralės filosofiją ir santykio su kitomis rūšimis prigimties ir kaitos reflektavimą: knyga Augalų gyvenimas: maišymosi metafizika (La vie des plantes: Une métaphysique du mélange, 2017, prancūzų k.) apdovanota „Prix des Rencontres philosophiques de Monaco" premija ir išversta į daugiau kaip dešimt kalbų.