Akvilė Kavaliauskaitė rekomenduoja negrožinių knygų naujienas

Šiuo visam pasauliui keistu (švelniai tariant) metu mane traukia negrožinė literatūra. Norisi žinių, atsakymų ir vertės. Norisi daugiau ramybės ir pasitikėjimo nuosavu protu. Taigi, romanus dedu į šalį ir po truputį doroju šį ryškų sąrašą. Puikios, tiesiog fantastiškos knygos! Tiesą sakant, net sunkiai atsimenu tokį įspūdingą „Pegaso” rekomendacijų sąrašą.

Herojus su tūkstančiu veidų 

Nežinau, kokiame aš rūsyje gyvenau, kad tik Vilniaus knygų mugėje pamačiau „Tyto Alba“ išleistą Josepho Cambello knygų seriją. Jūs nuo manęs jas slėpėt, M?

Cambellas (1904-1987) – rašytojas, mitų tyrinėtojas, absoliuti legenda. Jeigu ne jis, nebūtų nei „Žvaigždžių karų“, nei „Bado žaidynių“, nei daugybės kitų puikių kūrinių, visam laikui pakeitusių mūsų kultūrinį gyvenimą – jų autoriai savo kūryboje rėmėsi būtent Cambello įžvalgomis.

Garsiausia jo lyginamosios mitologijos knyga „Herojus su tūkstančiu veidų“ išversta į dešimtis kalbų, parduota milijoninais tiražais, žurnalas „Time“ ją įtraukė į reikšmingiausių negrožinių kūrinių šimtuką.

Tyliai tyliai guli knygyne. Nueikit ir pasiimkit!

Maginio mąstymo metai 

Rašytoja Joan Didion Lietuvoje neabejotinai turi gerbėjų, ir keista, na, be galo keista, kad lietuviškai galime skaityti tik šią vienintelę jos knygą. Jaučiu, kad dėmesio netrūksta, taigi laukiu ir kitų Didion knygų vertimų.

„Maginio mąstymo metai“ yra memuarai. Joan Didion, XX a. kultūros ikona, pasakoja apie vienerius metus, prasidėjusius itin prastomis naujienomis – jos dukra sunkiai susirgo, gulėjo reanimacijoje, ir dargi mirė širdies smūgio ištiktas vyras. Itin giliai paliečiantis skaitinys, visa jausmų paletė, daug XX a. Amerikos kultūros artefaktų, man be galo patiko – pačios didžiausios rekomendacijos.

Tyla. Introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs

 „Alma Littera“ naujai išleido vieną geriausių negrožinių knygų, kokią tik man teko skaityti. Amerikietės Susanos Cain „Tyla“, pirmąkart pasirodžiusi 2012 m., jau spėjo tapti klasika. Tai – mokslinis, bet itin patraukliai parašytas gidas po vidinį introvertų pasaulį. Jeigu esate introvertas, kurio galva pilna idėjų, bet trūksta drąsos ar paprasčiausio noro jas išsakyti, ir atvirkščiai – jei esate ekstravertas, nesugebantis atskleisti šalia esančio introvertiško proto ar netgi jį užgožiantis – šita knyga jums. O realiai ši knyga yra kiekvienam, kuriam įdomūs jį supantys žmonės

Bėgantys su buliais. Mano metai su Hemingway'ais

 Iš Ernesto Hemingway‘aus jau be galo daug išspausta, bet, pasirodo, tai dar ne viskas. „Bėgantys su buliais“ – tai žymiojo rašytojo sekretorės Valerie Hemingway memuarai. Na, ir kaip neskaityti?

Valerie su rašytoju dirbo paskutiniaisiais jo gyvenimo metais, o paskui ištekėjo už jo sūnaus ir gavo Hemingway pavardę. Knygoje sudėta autoriaus kasdienybė Ispanijoje, Prancūzijoje ir revoliucija alsuojančioje Kuboje. Lėbavimai, žymūs draugai ir akimirkos, kurias rašytojas gal būtų nutylėjęs. Iš patikimo žmogaus apie šią knygą girdėjau tokią frazę: „Akvile, tu ne viską būsi norėjusi žinoti“.

Na jau, nereikia – apie Hemingway‘ų aš tikrai noriu žinoti viską. Būtinai skaitysiu!

Smarvė

Žurnalistas Šarūnas Černiauskas yra žmogus-mašina, galintis išprodukuoti mano protui protu nesuvokiamą turinio kiekį. Neįsivaizduoju, kaip įmanoma parašyti šitiek daug tekstų, atlikti tiek žurnalistinių tyrimų ir dar spėti parašyti knygą. „Smarvė“ – nuoširdus ir atviras tekstas apie Šarūno darbą, kuriame jis nuolat skaičiuoja pinigus (tik, deja, ne savo), apie pasaulio neteisybę ir beprasmybę – žodžiu, apie smarvę. Rašymo stilius itin amerikoniškas, saviironiškas. Toli keliaus šita knyga. Sėkmės!

UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį?

Komunizmo istoriją tyrinėjanti amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum lankėsi Vilniaus knygų mugėje, netgi mūsiškiai žurnalistai spėjo ją pakalbinti. „UAB Autokratija“ – rimtas skaitinys, kurio vis nedrįstu atsiversti – ir vilioja, ir gąsdina, nors neabejoju, kad knyga vertinga. Štai, ką rašo ant nugarėlės:

Nerimą keliantis pasakojimas apie tai, kaip autokratijos telkiasi, kad pakenktų demokratiniam pasauliui. Atskleisdama akivaizdų jose klestintį melą, klastas, korupciją ir pastangas sunaikinti laisvą mintį, A. Applebaum ragina demokratijas organizuotis ir iš pagrindų perorientavus savo politiką kovoti su UAB Autokratija keliama grėsme.

 Skamba, kaip kažkas, ko nenorėtume, kad įvyktų, ar ne?

Kaip žlunga tironai. Tačiau išlieka valstybės. 

Dar vienas skaitinys į krūvelę, kurią pavadinau „Gal kaip nors pavyks suvokt, kas šiame pasaulyje darosi“. Pasak „The Economist“, Marcelio Dirsuso „Kaip žlunga tironai“ yra geriausia 2024 metų knyga. Turinys pakankamai aiškus iš pavadinimo. Aprašymas žada kritišką politikos mokslininko žvilgsnį į istoriją, dabartį ir ateitį nuo Napoleono iki šių dienų.

Marcelis Dirusas (beje, labai jaunas, gimęs 1990-aisiais) – politologas, kurio tyrimų objektas – autokratiniai ir autoritariniai režimai. Jis konsultavo NATO ir ESBO, parašė daugybę tekstų įtakingiems politikos ir ekonomikos leidiniams. Žodžiu, toks užsieninis Linas Kojala. Įdomu!

Charles Bukowski. Užspaustas beprotiško gyvenimo glėby. 

Dabartiniais laikais, kai visi tokie sveiki ir teisūs, man be galo trūksta bent vieno Bukowskio. Trūksta cigaretės dūmo aštrumo, burbono stiprumo ir slystelėjimo ant svetimų ekskrementų. Žinoma, perdedu. Bukowskio tekstuose randu daug grožio, meilės ir vilties – kad ir kaip keistai tai skambėtų.

Sulig šita knyga baigsiu savo kelionę po rašytojo, poeto, alkoholizmo teoretiko bei praktiko pasaulį. Perskaičiau visą jo lietuviškai publikuotą kūrybą, išguglinau visą „Google“, ir štai – 450 puslapių Bukowskio, parašyti biografo Howardo Souneso (jis parašė ir knygą apie Bobą Dylaną), išversti puikiojo Gedimino Puloko. Galima ir apgirsti nuo tiek Bukowskio!

Kodėl aš rašau ir kitos esė 

George‘as Orwellas pas mus tikrai žinomas, tačiau skaitomi tik jo romanai, ir retai kalbama apie esė, kurių autorius parašė visą kalną. Vieną Orwello esė rinkinuką originalo kalba parsivežiau iš Anglijos, kur mėnesį gyvenau rašytojų rezidencijoje, o šita knyga – rimtas reikalas. 464-i puslapiai esminių, gerai žinomų ir mažai kur publikuotų Orwello negrožinių tekstų. Nusipirkus tokią knygą, galima išeiti intelektualinių atostogų. Beje, rinktinė sudaryta specialiai šiam leidimui, o ne tiesiog išversta. Be galo be krašto reikalinga knyga politinėje beprotybėje, kurioje šiandien gyvename.

Ačiū, kad skaitėte, ir gero jums skaitymo!