Lavija rekomenduoja istorijas tobulėjimui

Šį kartą Lavija rekomenduoja 10 istorijų, iš kurių vienos gali šokiruoti, kitos – įkvėpti. Surinktas išties puikių knygų sąrašas, kuriame rasite istorijų, nuo kurių nesinorės atsitraukti.

1.Gisele Pelicot „Odė gyvenimui“

Policija prancūzės Gisèle Pelicot vyro, su kuriuo jie kartu praleido penkiasdešimt metų, kompiuteryje randa šokiruojančius įkalčius: beveik dešimtmetį jis slapta savo žmoną svaigino, prievartavo ir kvietė į namus dešimtis nepažįstamųjų ją išnaudoti. Po ketverių metų jis ir dar penkiasdešimt vyrų buvo teisiami, o Gisèle drąsa atsisakyti teisės į anonimiškumą pateko į pasaulines antraštes. Tai tapo visuomenės požiūrio į seksualinį smurtą lūžio tašku - gėdą turėtų jausti smurtautojai, o ne jų aukos - milijonams tai suteikė stiprybės ir vilties.

 
2. Tiffany McDaniel „Betė“
 
Įkvėpta motinos gyvenimo, autorė sukūrė epinį, lyrinį ir giliai žmogišką romaną apie mergaitę, kuri išdrįso kančią paversti kūryba, o tylą balsu. Tai istorija apie tapatybę, ištvermę, nepalaužiamą žmogaus dvasios grožį ir apie tai, kaip pasakojimai gali išgelbėti gyvenimą. Šis nepaprastas romanas įtvirtina autorę kaip vieną ryškiausių ir svarbiausių šiuolaikinės amerikiečių literatūros balsų.

 
3. Aurelija Savickienė „Misionierius. Antanas Saulaitis - žmogus, kuris visada šypsosi“

Šviesios atminties jėzuitų kunigas Antanas Saulaitis niekada nepametė savo tikėjimo kelio, net kai išbandymai, atrodo, buvo ne žmogaus jėgoms. Tėvas Antanas žinojo, kokia sprangi pabėgėlio duona, kokia ta tikroji Amerika, kurioje doleriai ant medžių neauga. Kaip atrodo akistata su mirtimi, kai akimirksniu turi reaguoti ir išsigelbėti. Vieno žmogaus istorija apie visą gyvenimą teiktas dovanas kiekvienam, nepaisant rasės, lyties, tautybės ir net tikėjimo.

4. Sophie Elmhirst „Morisas ir Meralina“

Ekscentriška anglų poros meilės istorija, virtusi vienu dramatiškiausių kada nors užrašytų nuotykių – 118 dienų dreifavimo atvirame vandenyne. Knyga apibūdinama kaip vienas labiausiai įtraukiančių kada nors skaitytų negrožinės literatūros kūrinių bei nuostabus santuokos, kuri išsilaikė virš vandens nepaisant aplinkybių, portretas.

 
5. Primo Levi „Jei tai žmogus“

Italų chemikas P. Levi praleido vienuolika mėnesių įkalintas Monovice, viename iš trijų pagrindinių Aušvico koncentracijos stovyklos kompleksų, kol stovykla buvo išvaduota. Iš 650 Italijos žydų, kurie keliavo kartu su juo mirties vagone, Levi buvo vienas iš dvidešimties, palikusių Aušvicą gyvas. Autoriaus žodžiai spinduliuoja humanizmu net tragiškų patirčių akivaizdoje, suteikdami mums vilties, kad žmogaus dvasia gali būti nenugalima net ir susidūrus su neįsivaizduojamu ir beprasmiu blogiu.

 
6. Lidia Yuknavitch „Vandens chronologija“

Tai triumfuojančiai atviras žvilgsnis į gyvenimą moters, gebančios sukurti save iš nuolaužų. Gyvu, pulsuojančiu romanu jį paverčia drąsi stilistika, suardyta struktūra ir plastiškas nardymas tarp gyvenimo įvykių. Smurtaujantis tėvas, gerianti motina, alinančios plaukimo treniruotės, žlugusios viltis, valkatavimas, meilužiai ir meilužės bei išsigelbėjimas, kurį suteikia meilė, lyg vanduo nugludinanti aštrius patyrimus.  

 
7. Mary Hollingsworth „Kotryna Mediči. Renesanso epochos karalienė“

Kas, iš tikrųjų, buvo Kotryna Mediči - moteris, garsia pavarde, kurios reputaciją buvo bandoma nuožmiai griauti, kabinant ant jos baisiausius dalykus: intrigantė, rūmų damų išnaudotoja, ragana, nuodytoja, švaistūnė? Autorė griauna šiuos įsigalėjusius mitus ir atskleidžia jų gožiamą tiesą. Iš diplomatų susirašinėjimų, pačios Kotrynos laiškų ryškėja išmintinga, ryžtinga ir itin diplomatiška moteris. Ji stengėsi išsaugoti šeimą ir išlaikyti palikuonis valdžioje. Puikiai išmanė literatūrą, mokslą ir globodama menus pasauliui paliko neįkainojamų šedevrų. 

 
8. Bell Hooks „Viskas apie Meilę“

Autorė įsitikinusi, kad mūsų kultūroje klesti bemeilystė, nes vadovaujamės klaidinga meilės samprata, atseit tai kažkas „neapibrėžiamo“, „nenusakomo“. Be to, esame linkę meilę suvokti vartotojiškai – ji neva privalo teikti vien gerus jausmus.  hooks formuluoja naują perspektyvą: ji teigia, kad meilė – tai brandžios asmenybės sąmoningas sprendimas rūpintis savimi ir kitu, stiprėti kaip asmenybei ir padėti kitam augti, tai šeiminių, draugystės, bendruomeninių, net darbinių santykių pamatas. Anot bell hooks, tokia meilė gydo ir individą, ir visuomenę. 

9. Viktorija Voidogaitė „Miesto dykuma“

Knygoje susitinka autorės asmeninės patirtys, sutiktų žmonių pasakojimai ir vienatvės fenomeno tyrimai. Tai žvilgsnis į vienatvę kaip į žmogiškumo patirtį – ne išimtį, o vis labiau vienišėjančios visuomenės tikrovę. Šios istorijos primena: vienatvė nėra gėda ar išimtis – tai būsena, turinti pradžią, struktūrą ir užbaigą. Ji yra baigtinė. Iš jos galima išeiti.

10. Megan Devine  „Nieko baisaus, jei tau liūdna“

Garsi amerikiečių psichoterapeutė, tinklalapio „Refuge in Grief“ įkūrėja – beveik du dešimtmečius konsultuoja žmones, išgyvenančius skaudžias netektis. Autorė rašo, kad sielvartas – jokiu būdu ne problema, kurią privalu išspręsti, o veikiau slėpininga patirtis: ją reikia gerbti ir priimti. Knyga atskleidžia, kodėl sielvartas yra svarbi emocija ir kaip išmokti gyventi toliau po skyrybų, darbo ar namų praradimo, drastiškų fizinių pokyčių, artimųjų netekčių ir kt.

 
Audio

Aurimas Švedas „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus.“

Knygoje atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.