Lavija rekomenduoja knygas lietuvybės tema

Kovas man -  laisvės mėnuo! Kai norisi pilna krūtine į save traukti grįžtančio pavasario orą ir didžiuotis atkovota nepriklausomybe. Įkvėpta lietuvybės temos, surinkau jums knygų sąrašą, kuriame rasite skaitinių, kurie dar labiau padės pažinti, prisiminti, suprasti, branginti lietuvišką esatį.

1. Simonas Jazavita „Didieji Lietuvos istorijos mitai“

Norite išjudinti nuobodžius užstalės pokalbius per giminės balių? Nuvykite į susitikimą, perskaitę šią knygą ir vakarėlis užsiliepsnos nuo diskusijų. Skaitytojo teismui – keliolika patraukliai suguldytų mitų, neretai klaidinančių net ir giliau istorija besidominčius: nuo senosios Lietuvos istorijos paslapčių iki SSRS okupacijos 1940 metais. Ar pagrįstai Vytautas vadinamas Didžiuoju? Ar Rusijos okupacijos metu įvestas spaudos draudimas įkvėpė tautinį judėjimą? Ar buvo galima išvengti Abiejų Tautų Respublikos skyrybų? Ir kt.

2. Ingrida Jakubavičienė „Namai“

Knyga atveria duris į tarpukario Kauno kasdienybę, į namus ir atskirus butus – nuo salono iki tarnaitės kambarėlio. Gyventojų liudijimus organiškai papildo architektūros istorikų tyrimai ir to meto spauda. Iš įvairių šaltinių sudėliotas istorinis, vaizdingas ir kartais emocingas pasakojimas padės pajusti, ką žodis „namai“ reiškė anuomet, ir galbūt leis geriau suprasti, ką jis reiškia mums šiandien.

3. Irena Vaišvilaitė „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“

Knyga siekia atgaivinti pasivaikščiojimų žanrą ir urbanistiniame Vilniaus audinyje išskirti su religiniu miesto gyvenimu susijusias temas. Knygoje kalbama apie Rytų ir Vakarų krikščionybės palikimą ir dabartį Vilniuje, suprantamai atskleidžiamos ir susiejamos su šių dienų patirtimi pamirštos arba dabarties kasdienybei tolimos kultūros vertybių prasmės. Tai pirmas nuoseklus kultūrinis vadovas po daugiakonfesinį ir daugiatautį Vilnių.

4. Vytautas Landsbergis, Sergej Loznica „Dialogas. Apie Lietuvą ir Laisvę“

Tokios knygos buvo ir bus reikalingos. Kaip prisiminimai, iškeliantys vis naujas laisvės kovų kronikos detales. 2020 m. vasarą prof. Vytautas Landsbergis ir ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica susitiko pasikalbėti filmui „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“. Jųdviejų pokalbiai virto šešiolikos valandų dialogu, apie mūsų šalies istoriją nuo pirmų Sąjūdžio mitingų iki paskutinio Rusijos kario išvedimo 1993-iaisiais, sugulusiu į šią knygą.

5. Algis Bitautas „Atminties karai“

Čia keliami klausimai, kurie iki šiol dalija visuomenę, kaip neužgijusios XX amžiaus Lietuvos istorijos žaizdos: Kaip vertinti tarybinius rašytojus, kurių kūryba užaugino ištisas kartas? Ar vienodai smerkiame tuos, kurie kolaboravo su sovietais, ir tuos, kurie talkino naciams? Kaip vertinti buvusius komunistus, vėliau tapusius nepriklausomos Lietuvos kūrėjais? Kodėl vieniems atleidžiame, o kitus amžiams pasmerkiame? Ir kt.

6. Aušra Česnulevičienė „Čiurlionių takais“

Didžiuotis, mylėti ir dar labiau pažinti savo genijų! Gausiai iliustruota vaizdine ir niekur iki šiol neskelbta archyvine medžiaga, istoriniais kadrais bei paties M. K. Čiurlionio piešiniais, ši knyga veda pirmuoju nacionaliniu M.K. Čiurlionio kultūros keliu ir kviečia dar labiau įsigilinti bei priartėti prie vieno svarbiausių lietuvių tautos menininkų. Nuo Liškiavos iki Druskininkų - per svarbiausias kūrėjo tėvų ir jo paties gyvenimo stoteles.

7. Gediminas Kulikauskas „Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie Smetoninę Lietuvą“

Tai marga tarpukario Lietuvos kasdienybės istorijų ir įdomybių knyga. Kas yra „capukai”? „Ford", „Opel" ar „Chevrolet" – ką rinkosi tarpukario valdininkas? Kodėl dažnas Tilžės gyventojas, apsilankęs Lietuvoje, namo grįždavo su prakąsta dešra rankoje? Kas vadinta „šių dienų psichozu”? Ar iš tiesų Ukmergės turguje buvo galima nusipirkti gabalą... meteorito? Ir kiti atsakymai į klausimus, kuriuos paprastai aplenkia „rimtieji" istorijos tyrinėtojai.

8. Norbertas Černiauskas „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“

Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. Knygoje apstu ne tik istorinių detalių, tačiau nesunku pajausti kasdienybės niuansus ir vaizduotėje persikelti į to laiko gatves, mokyklas, dirbamus laukus. Tai – gyvas paskutinių nepriklausomos Lietuvos dienų portretas. Skaudus ir svarbus istorijos priminimas, kad ši nesikartotų.

9. Ilona Skujaitė „Nemeilė“

Jei patiko bestseleriu tapusi “Karo nuotaka”, iš rankų nepaleisite ir knygos “Nemeilė”. Autorė tęsia Jogailaičių moterų sagą. Garsiosios karalienės Bonos dukra Ona – bjaurusis ančiukas šeimoje. Negraži, nemylima, vieniša ir nuolat atstumiama, ji vis tiek sugeba pasiekti aukštumas. Tai pasakojimas apie tamsiąją karūnos pusę, toksiškus santykius, negandų iškankintą moters širdį, deginamą, bet vėl prisikeliančią.

10. Eimantas Gudas, Žilvinė Petrauskaitė „Kilmės viršūnėse“

Skaitytojų jau pamėgtas autorių duetas toliau skaičiuoja garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių turtus, aprašo jų nuopelnus ir nuodėmes, pakilimus ir nuopuolius. Patraukliai, tarsi romane, pasakojama apie didikų kopimą į elito viršūnę, išsilaikymo joje kainą ir klaidas, už kurias ateitis atkeršijo užmarštimi. Apsidairykite, gal jūsų kaimynai – kunigaikščių palikuonys?

Audio knyga

Marcelijus Martinaitis „Kukučio baladės“

Kas tas Kukutis? Jam nutinka keisčiausių dalykų: jis veikia čia gyvas, čia miręs, įsitraukia į šio pasaulio amžiaus pasaulinius įvykius ar svarsto Žuveliškių kaimo reikalus. Jis yra menamas, jau praeities personažas, todėl jo santykis su naujesniais reiškiniais labai savotiškas. Autorių domino ne tiek šio personažo konkretūs bruožai, kiek tam tikra paradoksali liaudiška galvosena.