Lavija rekomenduoja šiurpias istorijas

Rudens vidurys - pats tas metas pakutenti jausmus. Tamsėjantys vakarai traukia įsisukti į patogų skaitymui kampą, įsitverti mėgiamo gėrimo stiklą ir pasinerti į šiurpiai masinantį dar tamsesnį pasaulį. Tikriesiems rudens drąsuoliams surinkau sąrašą skaitinių, nuo kurių kraujas stings gyslose, pakaušyje jausite keistą įtampą, kartais užims kvapą, o širdis nežinos, kur pasidėti - ar imti dažniau plakti, ar nusiristi į kulnus.

Jo Nesbo „Kraujo ryšiai“ 

Nesbo gerbėjai sulaikę kvapą laukia šios naujienos. Rikiuojasi išankstinio užsakymo eilės, nes Nesbo mylimas ne tik už Hario Hūlės seriją, bet ir kitas puikias istorijas. Viena tokių, dar prieš kelis metus man po odą palindusių, nugulė jo knygoje „Karalystė“. Šiandien nekantriai laukiu jos tęsinio - knygos „Kraujo ryšiai“ .

Lina Žutautė „9 Apgamėliai“ 

Mistinis siaubo romanas ir dar lietuviškas! Toli gražu ne toks ir dažnas reiškinys. Autorė yra prasitarusi, kad kurti mokosi iš Stepheno Kingo. Akivaizdu, tai jai neblogai sekasi. Dinamiškas, skirtingose erdvėse ir laikuose besivystantis siužetas, spalvingi, netikėti ir kartu labai pažįstami, tarsi realiame gyvenime sutikti veikėjai paverčia šį romaną bauginančiai artimu.

Sayaka Murata „Gyvybės ceremonija“ 

Norite pasitikrinti savo vidines ribas - imkite šią knygą į rankas. Titulinis apsakymas, tapęs vartais į šią sunkiai apibūdinamą knygą, vienu metu užgauna visus kontrastingus jausmus ir pojūčius. Pamatysite, kad vienu metu viduje gali virti ir mainytis juokas, nuostaba, pasibjaurėjimas, šokas, šleikštulys, ramybė, viltis, prisitaikymas. Japonų literatūra dažnai sukelia jausmą tarsi būtų iš kitos planetos.

Lucinda Riley „Žmogžudystės Flyto namuose“ 

Žymi airių kilmės rašytoja, kurios knygos išverstos į 37 kalbas, visame pasaulyje jų parduota 40 milijonų egzempliorių. Internate rastas negyvas jaunuolis, netrukus dingsta dar vienas mokinys. Kas vyksta uždaroje internato bendruomenėje? Aštuoni šimtai mokinių, du šimtai mokyklos darbuotojų ir tarp jų besislepiantis žudikas.

Freida McFadden „Tarnaitė“ 

Pasakojimas prasideda lyg smalsi ir landi istorija apie išpuikusias prestižinių Amerikos priemiesčių poniutes. Tiksliau, vieną poniutę, kuriai niekaip neįtinka jauna, į jų namus atsikrausčiusi, jos pačios pasamdyta namų tvarkytoja. Didysis lūžis įvyksta knygai beveik įpusėjus, kai nuo pasakojimo nusilupa paviršinė jo pluta ir atsiveria itin skaudūs, realybėje dažnai maskuojami reiškiniai, kurie psichologiškai ir fiziškai žeidžia moteris ne tik už Atlanto. 

Karsten Dusse „Mano vidinis vaikas - žudikas“ 

Knyga gyvybinga ir įtraukianti, sulaukusi tokių atsiliepimų: „Juokinga, retkarčiais tiesmuka, bet visada pamokanti.“ , „Kiekviename puslapyje įtampa ir juodasis humoras, vertas Kventino Tarantino…“, „Vaizduojamas bandymas sukurti ryšį tarp pagrindinio veikėjo Bjorno ir jo vidinio vaiko. Susidurdami su sunkumais, mafija, pakliūdami į policijos akiratį jie abu sėkmingai priima sprendimus, kurie padeda išspręsti kilusias problemas. Knyga įtraukianti, turinti juodo humoro, kuris ne kartą privertė nuoširdžiai pasijuokti.“ 

Paola Barbato „Paskutinis svečias“ 

Apleistas senas namas, paslaptingi užkampiai, nematomos sieninės spintos, girgždančios grindlentės, vėjo gūsiai ir užsitrenkiančios durys. Čia nieko nėra. Arba gali būti bet kas. Rašytojos ir komiksų kūrėjos italės Barbato romanas „Paskutinis svečias“ stebina, baugina ir vilioja. Knyga, užsitarnavusi vietą kategorijoje „lemta būti perskaityta vienu prisėdimu“.

Paul Lynch „Pranašų giesmė“ 

Distopinis romanas. Postpandeminis Dublinas. Įvedama nepaprastoji padėtis, šalis grimzta į represinį režimą, visuomenė – ant žlugimo ribos. Beveik akimirksniu keturių vaikų motinos Eilišės realybė virsta košmaru – pradingus jos vyrui, o vėliau ir vyriausiajam sūnui, moteris supranta, kad įprastos kasdienybės ir laisvos šalies, kurioje gyveno, nebeliko…

Karin Slaughter „Melagingas liudijimas“ 

Prasidėjusi kaip tradicinis kriminalinis pasakojimas, puslapis po puslapio ši knyga panardina į labai skausmingą ir sudėtingą vienos moters gyvenimą, kuris paženklintas priklausomybės nuo narkotikų, skaudžių vaikystės traumų, vilties laikymosi ant labai plonyčio siūlo. Skaitai ir viduje verki už tą moterį, kurios didelės širdies neprarijo nei kvaišalai, nei kiti gyvenimo siaubai.

Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“ 

Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. 

Audio knygos

Stephen King „Vėliau“ 

Senas geras Kingas - tokie apibūdinimai skrieja šiai knygai. Suskaitysite arba suklausysite be sustojimų. Džeimis, vienišos motinos sūnus, tenori paprastos vaikystės, nors pats nėra paprastas. Berniukas gali regėti tai, ko niekas kitas nemato, ir atskleisti tai, ko niekas kitas neįstengtų sužinoti. Jis gali bendrauti su mirusiaisiais... ir priversti juos sakyti tiesą. Ar verta sužinoti, ką nori pasakyti pražuvėliai?..

Stefan Arnhem „18 laipsnių šalčio“ 

Ahnhem – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. O skandinaviško kriminalinio veikalo su niekuo nesumaišysi, jis kala į pačius paširdžius: įtaigus negailestingo žudiko paveikslas, tobulai išlaikytas įtampos, veiksmo ir intrigos balansas, intriguojantis, tarsi filmui kurtas romano siužetas, persmelktas Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų.