Maro Douka yra viena žymiausių šiuolaikinių graikų rašytojų, už romaną „Nekaltieji ir kaltininkai“ pelniusi Atėnų akademijos apdovanojimą ir įvertinta tarptautine Balkanika premija. 

 Po pasaulį išblaškytos Kretos giminės turkiškos atšakos atstovas atvyksta į Chaniją, tėvo gimtinę, rašyti straipsnio britų leidiniui. Gidu po miestą jam tampa senelio dienoraštis su tėvo pastabomis, meistriškai perteikiantis salos istoriją, stačiatikių ir musulmonų gyventojų nuotaikas ir įvykius XIX a., nulėmusius salos prijungimą prie Graikijos, priverstinį apsikeitimą gyventojais, išplėšusį Kretos turkus ir Turkijos graikus iš jų gimtųjų namų. Tuo tarpu jo giminaičiai Kretos graikai pakliūva į neįtikėtinos žmogžudystės tyrimą, padedantį atskleisti ir ilgai slėptas paslaptis.

2002-ųjų sausis Chanijoje, Kretoje.

Svetimšalis klajoja po praeitį.

Statiniai, gatvės, kapai, įvykiai.

Anonimo skambučių sulaukianti moteris.

Vyras, kamuojamas apsėdusių minčių ir vaizdų.

Jaunos moters lavonas nuošaliame paplūdimyje.

Šūkiai ant sienų.

Susiliejančios kultūros, nepasiduodantis žmogus.

Viskas keičiasi, tačiau kažkas lieka telkšoti.

Tautos, visžaliai medžiai, meilė, kraujas.

Audrota Kretos jūra.

Verslo koncernai ir imigrantai.

Savižudis ir šulinys.

Policininkas, kuris prisimena.

Bet praeitis ne vieta.

„Nekaltieji ir kaltininkai"

tarp mito ir istorijos