Knygos autorius Antanas Andrijauskas  –  Lietuvos mokslų akademijos akademikas ekspertas, Kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, ilgametis Lietuvos orientalistų asociacijos prezidentas. Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus universiteto profesorius.  A. Andrijauskas vienas įvairiapusiškiausių universalių mokslinių interesų šalies humanistikos atstovų, talentingas mokslo organizatorius įsteigęs septynias tęstinių mokslo leidinių serijas, surengęs daugybę respublikinių ir tarptautinių konferencijų. Jis per du pastaruosius dešimtmečius sukūrė Lietuvoje savitas komparatyvistikos, orientalistikos, estetikos ir meno filosofijos mokyklas, išugdė daug jaunosios kartos mokslininkų, kurie aktyviai reiškiasi mūsų kultūroje ir užsienyje. Filosofiniams, kultūrologiniams, estetiniams, menotyriniams A. Andrijausko veikalams būdingas skvarbus žvilgsnis, minčių dėstymo įtaigumas, dіdžiai asmeninis požiūris į gvildenamas problemas ir pabrėžtinis polemiškumas. A. Andrijausko, kaip ir A. Šliogerio mintys ir interpretacijos – neretai kontroversiško pobūdžio, provokuojančios diskusijas.

Monografija skirta neklasikinės (Schopenhaueris, Kierkegaardas, Nietzsche, Bergsonas) ir postmodernistinės (Barthes, Foucault, Deleuze, Guattari, Derrida, Lyotard) filosofinių idėjų analizei. Į tyrinėjimo objektų lauką įtraukiami ir svarbūs jungiantys abi minėtas tradicijas mąstytojai Freudas, Heideggeris, Sartre’as.

Įtakingi postmodernistinės filosofijos kūrėjai perėmė ir savitai išplėtojo daugelį neklasikinės filosofijos principų. Jų kriticizmas buvo nukreiptas prieš dogmiškus požiūrius, ypač eurocentrizmo, totalitarizmo apraiškas, monopolizuojančias kūrybos, pasaulio suvokimo, meno tendencijas. Akivaizdu, kad postmodernizmo šalininkai keitė intelektinės veiklos stilių pačią intelektinio diskurso praktiką, jo sąvokų pasaulį, diskursui teikė daug neklasikinių bruožų, žaidybinių nuostatų, sukūrė naujas konceptualaus diskurso erdves ir įsisavino naujas filosofijos teritorijas. Šiandien tenka pripažinti, kad mąstome ir kuriame veikiami jau labai stiprios naujos postmodernios filosofijos šalininkų sukurtos kategorijų sistemos.

Monografijos adresatas dvejopas: profesionalioji akademinė auditorija, studentai, dėstytojai, mokytojai, vyresniųjų klasių mokiniai ir visuomeninė aplinka, kūrybinė inteligentija. Leidinio medžiaga gali būti sėkmingai panaudojama ir edukaciniais tikslams visose aukštosiose mokyklose, kuriuose skaitomi įvairūs  kultūrologiniai, filosofiniai, estetiniai, menotyriniai, literatūrologiniai kursai.