Kai į mūsų gyvenimą atėjo toks periodas, kada mus apleido sėkmė ir likimas pasisuko šonu, mano rankose atsidūrė pirmoji Audriaus Skačkausko knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“. Mūsų visų gyvenimai persipynę. Apėmė toks keistas jausmas, kad ta knyga apie mane. Apie mano aklą tėtį, apie mano meiles, apie mano viltis, apie mano džiaugsmus. Kai baigėsi knyga, tėtis paklausė manęs: „O tikrai jūs sakydavot „čiku traku baladaku“? Nusišypsojau ir pasakiau, kad sakydavom... Ir supratau, kad Audrius pataikė. Su knyga kaip su drabužiu, kuris neturi matmenų, kurį gali apsivilkti bet kas ir jis tinka visiems. Kurį jauti širdimi, nes jis nemeluoja.

Patariu ir šią – antrąją – Audriaus knygą laikyti kiekvienam prie lovos. Nes jos abi kalba apie viltį ir apie gerumą šiame gyvenime. Kai angelas negali nukristi nuo peties. O jei suklupsi, jis tave pakels, plasnodamas sparnais tau virš galvos. Ačiū, Audriau už žodžio gražumą, sielos tyrumą ir meilę žmonėms.

Violeta Trečiokaitė - Mičiulienė