Ar išloši mane, ar praloši - kol kas nežinia.
Šitos dirvos nusekę, žvaigždynų tankmė išgenėta,
Aš pritraukiu nelaimę, nelyginant šiaurė magnetą,
Lyg magnetas magnetą, nelaimė pritraukia mane.

Šio Tomo Venclovos 1975 m. eilėraščio posmo frazė pasirinkta knygos pavadinimui. Kaip tik tais metais vieną gegužės rytą Venclova išsiuntė atvirą laišką Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui prašydamas leisti emigruoti į užsienį, ir šis sprendimas buvo bene svarbiausias jo gyvenime.

‚Nelyginant šiaurė magnetą" – pirma išsami rašytojo, vieno iškiliausių ir įtakingiausių pasaulyje šiuolaikinių lietuvių intelektualų Tomo Venclovos (g. 1937) autobiografinė knyga. Pašnekesiuose su Ellen Hinsey Venclova aprėpia keturis gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Maskvoje ir keturis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pasakojimai atskleidžia ne tik Venclovos biografiją ir kūrybą, bet ir platų kultūrinį bei politinį kontekstą: iš asmeninės patirties perspektyvos rašytojas perteikia sovietinio laikotarpio atmosferą, ypač daug dėmesio skirdamas lietuvių ir rusų neoficialiajai kultūrai bei disidentiniam judėjimui. Įtaigiai pasakojama apie tokias figūras kaip Borisas Pasternakas, Anna Achmatova, Josifas Brodskis, Czesfawas MiJoszas ir daug kitų asmenybių.

Tomą Venclovą kalbino ir knygos įžangą parašė Ellen Hinsey (g. 1960) - amerikiečių poetė, literatūros kritikė, vertėja. Eseistikoje daug dėmesio ji skiria pokomunistinės Vidurio ir Rytų Europos politinei ir kultūrinei raidai. Į anglų kalbą išvertė pluoštą Venclovos eilėraščių, o jis - Hinsey eilėraštį „Trumpa tironijos biografija". Jau daugelį metų gyvena ir dirba Paryžiuje.