Maloniai nustebino ši knyga su netikėta, bet labai įdomia pabaiga. Oderio miesto standartai priverčia susimąstyti, kad nebedaug ir mums iki jų trūksta.

Pasakojimas vyksta iš trijų perspektyvų. Pimoji - pokalbiai su suimtu Oderio meru, antroji Oderio gyventojo Alano gyvenimas ir trečioji Trumano Moro esė. Jei pirmoji perspektyva parodo Oderį iš teorinės pusės, antroji iš praktinės, tai trečioji, nors ir įdomiai parašyta, pasirodė nelabai reikalinga ir dirbtinai prikabinta. Apskritai kažkoks veiksmas vyksta praktiškai tik iš Alano perspektyvos - taigi gaunasi daug worldbuilding'o, o mažai veiksmo. Tai manau yra didžiausias knygos trūkumas. Bet apskritai, tai gerai parašyta knyga, be to mėgėjiškumo, kuris kartais jaučiamas lietuvių fantastikoje.

Kiek keistokas rasymo stilius,bet knygos siuzetas geras,skaitesi idomiai.

Pradėjusi skaityti pasidomėjau, kas yra tas distopinis romanas. "Distopija - nemalonus ateities pasaulis, kuriame grėsmingos socialinės, politinės ir technologinės mūsų dabarties tendencijos virsta pražūtinga ateities kulminacija." Tad jei tikitės gražios fantastikos, jos čia nerasite. Oderis - tai tarsi tobulas miestas, kuris vėliau paaiškėja yra visai netobulas. Čia neegzistuoja įvairios socialinės išmokos, panaikinta pensijų sistema, o su kaliniais atliekami žiaurūs bandymai. Miestui reikalingi tik tie, kurie teikia Oderiui kažkokią naudą. Jei miestui naudos iš tavęs nėra, tu esi deportuojamas. Keistokas rašymo stilius, dalies vietų likau ir nesupratusi.

Įtraukianti, įdomi knyga. Kiek kraupu suvokiant, kad visa tai įgyvendinti šiomis aplinkybės būtų ganėtinai nesunku. 4/5 dėl pabaigos. Man joje jau kiek per daug fantastikos. Visumoje knyga tikrai gera, verta laiko.

Labai įdomi istorija apie galimą ateitį.