Gamtoje, sakoma, stebuklų nebūna, o jais dažniausiai pavadiname tai, ko nesuprantame, kuo žavimės ir stebimės. Lietuvoje tokių stebuklų ieškoti paprasta, nes jie yra kažkur greta, todėl gali būti, kad juos kada nors surasime.

Galvodamas apie dar vieną susitikimą su Lietuva autorius turėjo didelį galvos skaudulį: ji didelė, joje tiek svarbių dalykų, objektų, vietovių, apie kurias derėtų kalbėti. Enciklopediją rašyti per sunku, tad teko nesirenkant apsistoti prie to, kas „nesilipdo“ į vientisą tekstą, kas kontrastuoja. Gal taip atsiranda didelės šalies įvaizdis...

Gyvename įdomiu metu, kai mumyse atgimsta naujas gamtos pojūtis. Pravėrę duris į pasaulį ir pamatę jo žavesį pagaliau susipratome turintys ir savitą gamtą, savo vertybes, kokių kiti neturi ir negali pažinti taip giliai, kaip tai duota mums. 

Daug ko tenka mokytis iš naujo. Svarbiausia, kad to norime. Sava gamta, jos stebuklai ir mes, esantys gamtoje, yra neišsemiama tema. Šis bandymas prisidėti prie mūsų grįžimo į gamtą – ne pirmasis. Tačiau jis kažkuo yra kitoks, o visa, kuo autorius galėjo pasidalinti su skaitytojais, taps stimulu ieškant naujų stebuklų. Gamtoje jų daug, tam neužteks metų kitų. Tačiau gamta turi daug laiko. O mums reikia turėti tik noro ir kantrybės