Knygą sudaro du žymaus estų rašytojo Tõnu Õnnepalu romanai.

Pirmasis – „Paribio valstybė“ – buvo išleistas Emilio Tode slapyvardžiu ir 1994 m. pelnė autoriui pirmąją Baltijos Asamblėjos literatūros premiją. Romanas yra vienas iš labiausiai verčiamų estų literatūros kūrinių, jau išėjęs daugiau nei penkiolikoje šalių. Jo pavadinimas simbolizuoja dvasinę būseną veikėjo, stovinčio ties riba – seno ir naujo (naujo amžiaus, naujos epochos Estijoje ir visoje Europoje), gėrio ir blogio, meilės ir neapykantos; ties riba realaus ir magiško, poeto vaizduotės kuriamo pasaulio.

Antrasis romanas „Rojus“, išleistas 2009 m., – tai autobiografinis pasakojimas apie gyvenimą Hyjumos saloje esančiame Kalestės kaime, Viršukalnės sodyboje, rašytojui buvusioje namais dvylika metų. Visas tas civilizacijos menkai paliestas pasaulis, atsiveriantis įdėmiam, mylinčiam žvilgsniui, pavadintas metaforiniu toponimu Rojus.

Skaitytojo laukia įstabi kelionė per puslapius, suaustus iš poetiškų, meistriškai nugludintų fragmentų, juose tiksliomis detalėmis perteikiama grėslaus ir sykiu gundančio šiaurės peizažo nostalgija, Paryžiaus trapus žavesys, be galo įtaigių pojūčių įvairovė, ypač sodriai piešiamas Hyjumos gamtos pasaulis.

Tõnu Õnnepalu (g. 1962) yra žinomas estų prozininkas, poetas ir vertėjas. 1980–1985 m. studijavo botaniką ir ekologiją Tartu universiteto Biologijos fakultete, jį baigė su pagyrimu. Dirbo žurnalo Vikerkaar redakcijoje, leidykloje Tuum, vėliau buvo laisvai samdomas literatas. T. Õnnepalu yra parašęs romanų, poezijos rinkinių, esė, taip pat išvertęs daug grožinių kūrinių.