– Atrodo, tau vienas juokas viskuo džiaugtis, – atkirto Nensė stengdamasi neprisiminti, kaip narsiai Poliana bandė pamėgti savo skurdų palėpės kambarėlį.

Poliana tyliai nusijuokė.

– Na, žinai, tai toks žaidimas.

– Žaidimas?

– Taip, toks žaidimas – „tiesiog džiaugtis“.

Polianos gyvenimas neglostė. Jai teko išgyventi ne vieną netektį, apsieiti be lėlių ir gražių suknelių. O dabar ji keliauja į namus, kuriuose visai nėra laukiama, pas tetą, kuri yra pati didžiausia niurzga, kokią tik kada yra tekę sutikti. Jei jums atrodo, kad Polianai bus taip liūdna, kad ji nuo visų ją ištikusių negandų palūš, tai visai nepažįstate šios džiugios ir be galo stiprios mergaitės! Ji turi neįtikėtiną galią – gebėjimą atrasti džiuginančių dalykų net tada, kai bet kas kitas nukabintų nosį. Polianos optimizmas, energija, tyra širdis ir giedras požiūris į gyvenimą ją gelbsti kiekvieną dieną, padeda ne tik susirasti draugų, bet ir pasibelsti net į pačių didžiausių bambeklių širdis. Mergaitė nė nepajunta, kaip įkvepia aplinkinius į viską žvelgti šviesiau. Ir netgi daryti netikėtus gerus darbus!

Šviesi ir pilna optimizmo istorija apie šaunią, drąsią ir linksmą strazdanotą mergaitę Polianą, kuri net sunkiausiomis aplinkybėmis visuomet randa kuo pasidžiaugti. Jos giedras ir šviesus požiūris į gyvenimą pamažu įkvepia ir visus aplinkinius – net pačius didžiausius niurzgalius.

Amerikiečių rašytoja Eleanora H. Porter gimė 1868 metais Naujajame Hampšyre. Ji buvo įgijusi dainininkės išsilavinimą, bet vėliau ėmė rašyti istorijas vaikams ir meilės bei nuotykių romanus suaugusiesiems. Iki mirties 1920 metais Eleanora H. Porter parašė penkiolika romanų ir daugybę apsakymų. Garsiausia jos apysaka – „Poliana“ – buvo parašyta 1913 metais ir tapo tikra vaikų literatūros klasika, susilaukusi ne vienos ekranizacijos ir įkvėpusi daugybę vaikų bei suaugusiųjų džiaugtis ir pastebėti gražius dalykus net niūriausiose situacijose.