Labai labai garsiai noriu pasakyti iki skausmo žinomą frazę – nespręskime apie knygą pagal jos viršelį (ir dar pavadinimą)! Nes jei ne King'o pavardė, būčiau pagalvojusi, kad tai knyga iš skeptiškai vertinamos literatūros serijos, kur žmonės jei ir skaito, tai niekam nesigiria. Tas kostiumuotas džentelmenas, laikantis mėlyną skėtį ir tamsoje šviečiantys mersedeso žibintai – tikra šiuolaikinės pelenės svajonė. Bet ačiūdie, tai kriminalinis romanas apie serijinį žudiką! Apėmė toks palengvėjimas, tai sužinojus ir, žinoma, ėmiau skaityti.

Ponas Mersedesas, joks romantiškų muilo operų jaunikis, o pakvaišėlis, vogtu mersedesu, įsirėžęs į minią ir pražudęs aštuonis žmones, o dar daugiau suluošinęs.

King'as neria į kriminalinių romanų žanrą. Atpažįstamas kaip siaubo žanro ikona, šia knyga rašytojas pradeda trilogiją apie detektyvą Bilą Hodžesą, ir jam velniškai gerai sekasi. Įtempto siužeto virtuozas S.Kingas pasakoja apie kovą tarp gėrio ir blogio. Vienoje pusėje – į pensiją išėjęs detektyvas (jei ši knyga ar visa trilogija virstų filmu ar serialu – kas nenustebintų, nes filmų pagal King'o knygas aruodas tikrai gausus – kažkodėl detektyvą Hodžesą matau kaip senstelėjusį Kevin'ą Costner'į, tik su antsvoriu. Čia matyt vaikystės laikų neišblėsusios simpatijos po „Asmens sargybinio“). Kitoje pusėje – jaunas, jėgų ir pamišimo pilnas žudikas. King'as vėl demonstruoja savo gebėjimus perprasti psichopato sąmonę, o tai sukrečia ir įsimena ilgam. Kaip „gimsta“ žudikas maniakas? Juo gimstama ar tampama? King'as išvien su psichoterapeutais – tempia tamsius vaikystės demonus į dienos šviesą. Bet ar tai vienintelis faktorius? O kaip atrodo psichopatas? Ar jį lengva išskirti minioje? Ar jis gali būti gražus ir patrauklus? Ar tik atstumiantis keistuolis? Į šiuos labirintus King'as įsuka minėtąjį detektyvą pensijoje (beje, į pensiją jis išėjo ką tik). Jo emocinė būklė ne iš lengvųjų. Apimtas depresinių nuotaikų, kasdien riogso prie televizoriaus, šlamščia cukraus bombas, o kartais paragauja ir revolverio metalo skonio... Neaišku, kiek kartų dar būtų apžiojęs ginklo vamzdį ir kuris kartas baigtųsi gaiduko paspaudimu, bet šią kasdienę rutiną televizorius-pyragaičiai-metalo skonis sudrumsčia įkritęs anoniminis laiškas, kurio autorius teigia, esąs žudikas maniakas, ponas Mersedesas. Katės ir pelės žaidimas prasideda. Jėgų persvara vis mėtosi tai į vieną, ta kitą pusę. Kaip, pagaliau visa tai baigsis, kai sąskaitų suvedimas su žudiku, Hodžesui dar tampa ir asmeninės reikšmės reikalu?

Ir pabaigoje - atsiprašymo žodis viršeliui - nors tavo iliustracija man ir nelabai patiko, bet tu esi minkštas ir švelnus, todėl ypač malonus ilgoms skaitymo valandoms. ;)