Jaunosios kartos rašytojos, biologės, tarptautinių konkursų laureatės Ievos Marijos Sokolovaitės debiutinis romanas.

Merginos dėmesį patraukia skelbimas: tapytojas ieško pozuotojos. Sutiktas dailininkas apsisprendžia sukurti portretą nė karto nepažvelgęs į pozuotoją. Pozuodama paveikslui, kuriame nebus pavaizduota, Veronika atsiduria situacijose, kuriose yra priversta permąstyti santykį su savo ir kitų atvaizdais, tapatybėmis, anapus žvilgsnio liekančiais bruožais.

Įsisąmoninus, jog moderni kasdienybė neatsiejama nuo vizualinės kultūros, debiutiniame Ievos Marijos Sokolovaitės romane keliamas klausimas, kaip vizualybės visuotinumas keičia santykius, tarpusavio ryšio autentiką, savasties suvokimą. Kas nutinka, kai ištisa kasdienė realybė imama traktuoti kaip estetinis patyrimas? Kokią įtaką tai daro jaunos moters savivokai ir seksualumui?

Ieva Marija Sokolovaitė (gim. 1999) – rašytoja ir biologė. Vilniaus universitete įgijo biologijos bakalauro, o Kopenhagos universitete – ekologijos magistro laipsnį. Dirbo moksline asistente mikologijos tyrimų laboratorijoje. Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja filosofiją. Be grožinės literatūros, rašo ekolingvistikos, ekokritikos, ekologinio sąmoningumo temomis. Kūryba skelbiama kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Metai“, „Šiaurės Atėnai“, „Vilnius review“), įvertinta šalies ir tarptautiniuose literatūros festivaliuose, konkursuose („Prix Laurence“ Liuksemburge, „Literatūrinės slinktys“, kt.).

„Tai keistas ir žavus kūrinys, panardinantis į banguojančią neskubaus pasakojimo tėkmę, lydimą nuolatinių klausimų – kas aš esu? kaip regiu pasaulį? kaip apibūdinti, kaip suvokti tą regėjimą? Romano gelmė, slepianti netikėtą trilerio branduolį, panaši į tamsiąją visatos medžiagą, kurioje slypi mums nepažinios gyvybės ir laiko paslaptys ir kurioje lyg atsitiktinumas išsiskleidžia mūsų trapus, netobulas žmogiškumas.“

— Renata Šerelytė, rašytoja