„Prarastas berniukas“ – tai antroji Deivo Pelzerio autobiografinė knyga, tęsianti tarptautinio bestselerio „Vaikas, kurio nelaikė žmogumi“ istoriją – pasakojimą, sukrėtusį milijonus skaitytojų visame pasaulyje.

Šioje dalyje autorius atvirai dalijasi savo paauglystės išgyvenimais. Ištrūkęs iš smurtaujančios šeimos, Deivas patenka į visiškai naują ir dažnai abejingą pasaulį – globos namus, laikinąsias šeimas, mokyklas, kur nuolat susiduria su vienatve, patyčiomis, savęs paieškomis ir skausmingu ilgesiu būti mylimu. Jis bando suprasti, kas jis yra, kai nebepriklauso nei šeimai, nei tikram pasauliui. Nepaisant visų sunkumų, su kuriais tenka susidurti, Deivas išlaiko tylų, bet atkaklų vidinį troškimą gyventi kitaip. Jis viliasi būti priimtas, išgirstas ir matomas. Deivas tiki, kad net po sunkių išgyvenimų galima sutikti žmonių, kurie apgaubia rūpesčiu, supratimu ir žmogiška šiluma – tuo, ko jam taip trūko vaikystėje.

Net neabejoju, kad jei būčiau ilgiau pasilikęs su motina, tikrai būčiau nužudytas. Globa buvo ne tik pabėgimas, bet ir tiesiogine prasme visiškai naujas pasaulis.

Knyga jautriai ir emocingai pasakoja apie realybę, su kuria susiduria šimtai tūkstančių vaikų – apie prievartą, atstūmimą, bet kartu ir apie tai, kaip net mažiausia atjauta gali uždegti tikėjimo kibirkštį.

Deivas Pelzeris šiandien – visame pasaulyje pripažintas autorius, lektorius, įkvepiantis milijonus žmonių kalbomis apie stiprybę, atjautą ir žmogaus galimybę keisti savo likimą. Jis yra pelnęs daugybę apdovanojimų, o jo istorija įvertinta kaip viena iš drąsiausių XX a. asmeninių liudijimų apie vaikystės traumas.

„Prarastas berniukas“ – daugiau nei autobiografija. Tai skaudi, bet viltinga istorija apie išgyvenimą. Apie tai, kaip net daugiausiai praradęs gali atsitiesti. Kaip net labiausiai įskaudintas gali mylėti. Kaip net labiausiai vienišas gali rasti kelią į šviesą.