Anos Anselinos Šiucenberger knyga „Protėvių sindromas“ (Aïe, mes aïeux!) nuo savo pasirodymo 1988 metais iki 2007-ųjų imtinai Prancūzijoje sulaukė 16 leidimų. Knyga taip pat išversta į anglų, vokiečių, rusų, portugalų, ispanų ir italų kalbas. Autorė – Nicos universiteto psichologijos garbės profesorė ir Tarptautinės grupinės psichoterapijos asociacijos bendrasteigėjė. Plačiai žinoma kaip grupinės terapijos ir psichodramos instruktorė.

Tiriamasis ir terapinis knygos aspektas leidžia atidžiau pažvelgti į autorės taikomą metodą – kontekstu paremtą transgeneracinę psichogenealoginę terapiją. Vienas pagrindinių tokio metodo „instrumentų“ – genosociogramos, kurios leidžia išnarplioti sudėtingą šeimų istorijų kamuolį, atskleisti tarp kartų besidriekiančius saitus ir nutraukti nesąmoningų kartojimų grandinę. Transgeneracinės terapijos tikslas – padėti žmogui aiškiai suprasti savąją paskirtį ir tokiu būdu pasinaudoti savo šansu gyvenime.

Knygoje skaitytojas ras įdomius teminius tyrinėjimus ir genosociogramų (genealoginių medžių) pavyzdžius, iliustruojančius, kaip jos klientai įveikė, atrodytų, iracionalias baimes, psichologines problemas ir net fizinius sunkumus, kuomet išsiaiškino ir suprato paraleles tarp savo asmeninio gyvenimo ir savo protėvių gyvenimų.

Šis įtraukiantis požiūris į unikalų klinikinės praktikos stilių jau yra tapęs bestseleriu ir turėtų patikti visiems, ne tik kurie dirba psichoterapeutais ar psichinės sveikatos specialistais.

Kiekvienas iš mūsų yra grandis kartų grandinėje, ir kai kada pačių nuostabai tenka apmokėti savo protėvių „skolas“. Ši savotiška „nematoma ištikimybė šeimai“ pastūmėja mus nesąmoningai kartoti malonias situacijas  arba  liūdnus  įvykius.