Knyga, kurią vieną kartą atsiverti ir daugiau nebeužverti.

Kurią gali skaityti po skyrelį. Po puslapį. Po pastraipą. Po vieną sakinį. Neretai užtenka iš šios knygos pasiimti vieną mintį ir ją grumuluoti, vartyti, taikyti sau, atsiremti į ją visą tą dieną.

Autorius D.Fideler pasakoja, kaip jo santykis su Seneka ir jo raštais pasikeitė ištikus krizei. Vieną dieną gavęs laišką nuo mylimos draugės, tikėjosi perskaityti ką nors malonaus ar pamatyti mielą nuotrauką, o štai ką išvydo: „Ką tik išgėriau pusę buteliuko raminamųjų. Atsiprašau už visą skausmą, kurį esu tau sukėlusi“. Apimtas šoko ir nenusakomo sielvarto jis šoko į automobilį, nuvyko pas draugę ir spėjo ją išgelbėti... Tačiau šis įvykis ir supratimas, kad artimas žmogus vos nenusižudė, išjudino žemę iš po kojų. Kaip tik tuomet autorius atsigręžė į Senekos raštus, kurie padėjo jam išeiti iš to emocinio apmirimo, kuris atrodė niekad nesibaigs.

Rašytojas pasirinko Senekos laiškus, rašytus draugams ir bičiuliams, nes neatsitiktinai būtent šie filosofo tekstai yra vieni garsiausių. Tai yra ilgi paguodos laiškai artimiems žmonėms, padedantys įveikti sielvartą. Šie laiškai išgelbėjo emocinį krachą išgyvenusį šios knygos autorių ir jis vėl atgavo jausmą, kad yra normalus žmogus. Ir išties, normalus žmogus... Ar dėl to normalumo nė karto ir jūs nebuvot susvyravęs? Aš savo atsakymą žinau.

Norėdamas ir kitus paraginti atrasti ramybę per prasmingus tekstus ir tūkstančių metų išmintį, autorius parašė šią knygą. Tiems, kuriems maga iš arčiau prisiliesti prie filosofijos, bet gal nedrąsu imtis savarankiškai gvildenti mąstytojų veikalų. Ši knyga yra puikus pirmas palydėjimas į filosofijos darželį. Nuostabu, jei ta draugystė su filosofija prasidės nuo Senekos ir stoikų, nes šios kryptiems atstovams filosofija buvo ir yra svarbi kaip draugiškas, suprantamas, pritaikomas dalykas žmogui gyvenime, o ne arogantiška mąstytojo poza vardan mąstymo. Anot Stoicizmo, tikra filosofija padeda tobulėti.

Gyvenimas tikrai vertas gyventi; prarastas draugystės menas; vertink savo laiką: neatidėliok gyvenimo; kaip įveikti susirūpinimą ir nerimą; pykčio problema; kur keliautum, ką bedarytum - negali pabėgti nuo savęs; kaip sutramdyti negandas; kodėl niekada neturėtume skųstis; mūšis su likimu: kaip išgyventi skurde ir pertekliuje; pavojinga minia ir mus jungiantys saitai; kaip būti autentiškam ir kartu naudingam visuomenei; visavertiškai gyventi, nepaisant savo mirtingumo; gerbk sielvartą; meilė ir dėkingumas; laisvė, ramybė ir tvarus džiaugsmas. Per visas šias temas autorius veda su Senekos ir stoikų išmintimi. Gyvenimo meno išmintimi, kuri patikrinta jau ilgiau nei porą tūkstančių metų. Bet vis dar tokia pat aktuali, nes žmogaus prigimtis nesikeičia, nepaisant išradimų ir naujų technologijų.

Pasidaviau jaukiai knygos pavadinimo padiktuotai taisyklei - skaitau ją gabalėliais rytais, prie pusryčių ar tiesiog kavos puodelio. Tokį metą, kai diena dar nesugadinta, tiksliau kol pati dar nespėjau jos sugadinti.  ;)