1991 m. Sovietų Sąjunga liovėsi egzistavusi, o jos subyrėjimą Vladimiras Putinas vėliau įvardijo kaip didžiausią XX a. katastrofą. Dar Boriso Jelcino prezidentavimo laikais ne be Kremliaus pagalbos užsiliepsnojo Moldovai priklausanti Padniestrė, paskui kilo pirmasis Čečėnijos karas. Putinui tapus Rusijos premjeru, 1999 m. rugpjūtį įsiplieskė antrasis Čečėnijos karas, šalies politika vis labiau suko visuomenės militarizavimo, valdžios koncentravimo vienose rankose, išorės agresijos keliu. 2008 m. rugpjūtį rusų pajėgos įsiveržė į Gruziją, galiausiai 2014 m. imtasi Krymo ir kai kurių Donbaso sričių okupacijos. 

Galima sakyti, dirva 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtam plataus masto įsiveržimui į Ukrainą ruošta ne vieną dešimtmetį. Autorius profesionaliai ir nuosekliai pasakoja, kodėl visa tai tapo įmanoma, kaip Putinas ir jo sukelti kariniai konfliktai negrįžtamai pakeitė Rusijos veidą civilizuoto pasaulio akyse.

„Produktyvus karo metraštininkas ir analitikas Markas Galeotti parašė vertingą knygą tinkamu laiku.“ – The Times

Marko Galeotti knyga „Putino karai. Nuo Čečėnijos iki Ukrainos“ apdovanota vieno iš pirmaujančių Amerikos Tufto mokslinių tyrimų universiteto Fletcher mokyklos prizu, skiriamu knygoms apie JAV ir Rusijos santykius.

Taip pat skaitykite kitas šio autoriaus knygas: „Trumpa Rusijos istorija“, „Vory. Rusijos supermafija“, „Rusijos politinis karas. Peržengiant hibridinio karo ribas“ ir „Viskas tampa ginklu. Karas XXI amžiuje“.

Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Choromanskis

416 p., kietas viršelis