Penktoji Algirdo Toliato knyga su autorių pristatančiu Francesco Miralleso prologu ir jo veiklą apibendrinančiu Linos Ever epilogu – kitokia ir iš tiesų unikali, nes pirmiausia gimė ispanų kalba. Vis dėlto savo temoms autorius ir toliau lieka ištikimas ir vienuolikoje knygos skyrių kalba apie žmogui vos numanomas, tačiau nenuginčijamas būties tiesas, kaip liautis kariauti su savimi ir radus santarvę su maištinga dvasia įgauti ramybę. Žmogaus būtis čia nagrinėjama ne tik per Šventojo Rašto prizmę. Kunigas A. Toliatas remiasi ir įvairiausių rašytojų, filosofų, intelektualų mintimis ir patikina, kad kiekvienas esame kitoks, kad galime būti netobuli, kaip ir visi kiti, kad kliūtys neišvengiamos, bet jos gyvenimo dalis. Tačiau nė vienas nesame blogesnis už kitus, teturime išmokti mylėti save ir rasime gyvenimo pilnatvę, mat rojus ir pragaras slypi mūsų protuose.