Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.) – vienas žymiausių antikos filosofų, kurio idėjos darė didžiulę įtaką vėlesniųjų laikų Europos filosofijai. Retoje mokslo ar filosofijos knygoje neminimas jo vardas, neaptariamos vienos ar kitos jo idėjos. Jo kūrybinis palikimas labai gausus, tačiau vertimų į lietuvių kalbą iki šiol išleista nedaug.

Šioje „Rinktinėje“ publikuojami keturi Aristotelio veikalai. „Kategorijos“ – pagal susiklosčiusią tradiciją pirmasis iš šešių Aristotelio logikos traktatų, paprastai vadinamų „Organonu“. Jame išdėstyta Aristotelio kategorijų sistema, kurią sudaro 10 kategorijų (esmė, kiekybė, santykis, kokybė, vieta, laikas, padėtis, būsena, veikimas, patyrimas), išsamiai aptariamos atskiros kategorijos. „Nikomacho etika“ – vienas iš trijų Aristotelio etikos veikalų, kuriame analizuojama, kas yra aukščiausiasis gėris, dorybė, laimė, teisingumas, draugystė ir kt. „Poetika“ skirta bendriesiems estetikos klausimams ir tragedijos bei epo analizei, čia aptariama ir katarsio, kurį turi sukelti tragedija, sąvoka. Psichologijos traktate „Apie sielą“ aptariamos trys sielos dalys – maitinančioji, juntančioji ir mąstančioji, jų funkcijos, suvokimo ir pažinimo mechanizmai, suformuluotos bendrosios juslės, aktyviojo ir pasyviojo proto sąvokos.

Ši „Rinktinė“ – antroji pataisyta 1990 m. išleistų Aristotelio „Rinktinių raštų“ laida. Knygoje pateikti ir išsamūs paaiškinimai, ypač įdomūs ir vertingi – žymaus Lietuvos filosofo Vosyliaus Sezemano, kuris išvertė traktatą „Apie sielą“ ir, be to, sudarė nemažą Aristotelio sąvokų žodynėlį.