iuose autoritetinguose etnografijos ir dvasios memuaruose Žiedadulkių Kelio vyresnysis Simonas Buxtonas pirmą kartą atveria bičių šamanizmo išskirtinumą: jos subtilų protą, vaizdus, garsus, kvapus, unikalias ceremonijas, kurios iki šiol buvo žinomos tik išrinktiesiems. Pats to nežinodamas, pirmą kartą Žiedadulkių Keliu žengė būdamas devynerių, kai Austrijos bičių šamanas išgydė jį nuo beveik mirtino encefalito. Šis ankstyvas kontaktas suteikė galimybę tapti šamano mokiniu. Jis patyrė magiškų ir gydomųjų medaus bei kitų bičių produktų galių, „skraidymo tepalo“, kažkada naudoto viduramžių raganų, poveikį, buvo inicijuotas ir su šios tradicijos moterimis - Melisomis, sužinojo apie magiškus seksualinius „nektarus“, teikiančius ilgaamžiškumą ir sukeliančius ekstazę. „Šamaniškas bitės kelias“ yra unikalus žvilgsnis į šios senos tradicijos slaptą išmintį.