Britų rašytojas J. G. Ballardas (1930–2009), išgarsėjęs romanu „Avarija“ (1973, liet. – 2010) kaip ekstremalių psichopatologinių būsenų tyrinėtojas, 1984 m. parašė autobiografinį pasakojimą „Saulės imperija”, kuriame tiria paties ekstremaliausio XX a. žmonijos įvykio – II-ojo pasaulinio karo – įtaką žmogaus psichikai. Kraupioje bado, mirčių ir žmonių žiaurumo istorijoje autorius nuoširdžiai pasakoja, ką jis pats – vienuolikmetis anglų paauglys – patyrė japonų okupuotame Šanchajuje bei Lunghua koncentracijos stovykloje. Be jokių moralės skrupulų fiksuojantis baisias karo žaizdas berniuko sąmonėje, rašytojas sukūrė širdį veriantį perspėjimą žmonijai, pasidavusiai smurto, galios ir dominavimo kultui.

Pasaulinę šlovę J. G. Ballardui „Saulės imperija“ pelnė 1987-aisiais, kai JAV režisierius Stevenas Spielbergas pastatė to paties pavadinimo filmą, nominuotą 6 „Oskarams”. Holivudo karaliaus perpasakota šiurpi karo verpetų blaškomo paauglio istorija yra ne mažiau įtaigi, bet kiek salstelėjusi ir sentimentaloka. Tikrąjį nežmoniško pasaulio košmarą, kurį lyg ateivis iš kitos planetos stebi mažasis Džimas, galima pajusti tik perskaičius šią atvirą, subtilią ir nesumeluotą knygą.