Viena iš geriausių knygų.

Nelabai patiko...skaiciau ilgai ir nuobodžiai.Daug vietu,kur kartojosi tas pats per ta pati. Kai kur buvo net nemalonu skaityti...

O man nepatiko...Daug tikėjausi iš šios knygos, bet nusivyliau. Buvo vietų kur skaityti buvo įdomu. Tik abejočiau ar tai pagilino mano istorines žinias apie Egiptą...Nors to meto papročiai aprašyti tikrai įdomiai ir vaizdingai. O 3/4 knygos - "totalus birzgalas", primenantis vėlyvos vaikystės pasaką "Sinbado kelionės". Negana to - tas pats per tą patį...Galvoju, kad jau išaugau iš to amžiaus :-) Aišku perskaičiau iki pabaigos. Ar imčiau knygą į rankas antrą kartą ir rekomenduočiau kitiems - hmmm...manau kad ne...

Geras istorinis romanas, daug informacijos apie Egiptą, jo kultūrą, religiją, pasaulėžiūrą

Labai ilgai nuo skaičiau šią knygą, bet tik todėl, kad norėjau kuo ilgiau ja mėgautis skaitydama. Taip įdomiai atpasakota istorija, šitiek civilizacijų užkabinta. Tikrai rekomenduočiau perskaityti, man ji patiko ir istorijos prasme, ir pasakojami nuotykiai (tiesa žiaurūs kai kurie labai jau), ir stilius kaip tai pateikiama.

Skaitėsi laibai lėtai, vis padėdavau į šalį ir vėl paimdavau į rankas, bet knyga tikrai verta dėmesio. Palengva beskaitant susigyvenau su pagrindiniais veikėjais, juos pamėgau, bet kartu ir būdavau nusivylus jais. Knygoje Sinuhė pasakoja visą savo gyvenimo istoriją analizuodamas ir papasakodamas koks vis dėl to yra žmogus. Koks nesikeičiantis ir kartu nuspėjamas. Ši knyga tarsi patvirtina tai kas per amžius nepasikeitė, kad žmogus visada sieks valdžios ir karai niekada nesibaigs, jei kariaus ne dėl valdžios, tai dėl religijos.

Knyga verta skaitymo. Labai patiko.

Neseniai pati lankiausi Egipte. Visai neneuostabu, kadprieš tai buvau skaičiusi šią knygą, nes domėjausi šios šalies istorija. Nepatikėsite, bet net senovės laikais žmonės labai toli buvo pažengę medicinos srityje. Knyga mano garbingiausių knygų lentynoje.

Nėra lengva kalbėti apie knygas, kurias skaitau, nes reikia. Reikėjo teminiam knygų iššūkiui. Ko nors apie senąsias civilizacijas. Nesu gerbėja nei senųjų civilizacijų istorijos, nei nuotykių žanro. Pirmiausia patraukė istorija apie pačią knygą ir jos autorių: knyga "Sinuhė egiptietis" pirmą kartą išleista 1949 metais suomių autoriaus, kuris niekada gyvenime nėra buvęs Egipte. Knygos apimtis įspūdinga - šeši su puse šimto puslapių sumaniai suausto istorinio romano. Mika Waltari išties pasistengė, kad senovės Egipto istorija Echnatono valdymo laikotarpiu būtų gana įdomiai pateikta bet kuriam skaitytojui - ir meilės, ir karo, ir intrigų, ir istorinių tradicijų bei papročių aprašymų... Visko tiek daug, kad net perdaug :) Kaip visada, autoriai linkę itin smulkmeniškai ir daug rašyti rizikuoja įvaryti skaitytoją į nuobodulio liūną. Nuotykiai seka vienas po kito, bet ilgainiui nieko naujo, rodos, ir nebeaptinki juose, motyvai kartojasi, nuotykiai nebejaudina. Esu mažiau yra daugiau šalininkė ir palankiau vertinu taupesnius kūrinius, su mažiau veiksmo, bet giliau, išsamiau paplėtotus, sprendžiančius gilesnes moralines problemas. Vienintelis mane kiek labiau sukrėtęs karališkojo gydytojo Sinuhės gyvenimo nuotykis - jo santykiai su gudragalve Nefernefernefere, sugnybė skaudžiai širdį Sinuhės poelgis iš aistros šiai moteriai. Buvo ir daugiau įdomių įvykių, vertų stabtelėjimo, bet autoriui labiau norėjosi užgriebti daug. Nesu ir pati buvusi Egipte, tad esu dėkinga knygų iššūkiui už malonų priverstinį būdą praplėsti skaitymo ribas. Senovės Egipto, Sirijos, Kretos tradicijos ir papročiai aprašyti vaizdžiai, įtaigiai. Besidomintiems civilizacijų istorija - puikus grožinės literatūros pavyzdys.

Vaizdžiai atsleista antika.