ĮŽANGOS ŽODIS

Rankose laikote knygą, kurią nėra lengva įvardyti tradicinėmis kategorijomis. Ji brandinta ne vienerius metus bendraujant, diskutuojant, dalijantis mintimis, idėjomis, nuojautomis, ateities planais. Retai kada literatūros autoriai mėgsta dalintis autoryste, tačiau man galimybė kurti, diskutuoti, mąstyti kartu su Neringa Dangvyde (1975–2020) buvo didelė dovana. Mudu jungė gilus tarpusavio supratimas ir kūryboje, ir realiame gyvenime. Būtų per paprasta mus siejusį ryšį įvardyti draugyste – toks glaudus tarpusavio santykis patiriamas retai, gal tik kartą gyvenime. Tad man kaip kūrėjui ir kaip žmogui ši knyga yra gilaus tarpusavio supratimo, gebėjimo dalintis ir keliauti drauge minties ir patirties takais liudijimas.

Eilėraščiai sąmoningai neskirstomi pagal autorystę, šitokiu būdu sumėtant pėdas, tarytum vedžiojant skaitytoją už nosies, žaidžiant su juo, tarytum išbandant jo nuojautą – ar skaitytojas atspės, kurį tekstą parašė Neringa Dangvydė, o kurį – Karolis Baublys? Vis dėlto mėgindamas paaiškinti knygos išskirtinumą, o sykiu – komplikuotą, daugiabriaunį atsiradimo kelią, būsiu priverstas iš dalies sulaužyti kūrinių anonimiškumo principą.

Nėra lengva atsekti knygos idėjos genezę, ypač suvokiant iškalbingą detalę – mudviejų su Neringa draugystė truko 18 metų. Manyčiau, mintį apie galimybę kurti drauge būtų įmanoma sieti su Dangvydės eilėraščiu „Mito perrašymai: Euridikei“, kuris pasirodė 2014-ųjų birželio 20 d. „Literatūroje ir mene“ ir apie kurį su autore daug diskutavome. Šis tekstas manyje kažką palietė, suvokiau, kiek daug mudu turime bendro: žavėjimasis ir savotiškas tapatumas su antikine pasaulėjauta, bendras augalinių ir juslinių metaforų laukas, tos pačios intelektualinės ir kultūrinės atramos, niuansuotos jausenos, sakinio konstrukcija. Intensyvus eilėraščių rašymas truko dvejus metus lydimas atkaklios Neringos kovos su klastinga liga – vėžiu. Paskutiniuosius taškus galutinei bendro eilėraščių rinkinio versijai kartu su Neringa Dangvyde sudėliojom 2020-ųjų vasarį, likus mėnesiui iki bendraautorės mirties.

Eilėraščių rinkinys „Sirenos ir vienaragiai“ patvirtina būtinybę kalbėti apie socialiniame ir politiniame lygmenyje jautrias temas poezijos kalba, šitaip paliudydamas Neringos Dangvydės Macatės – rašytojos ir aktyvios žmogaus teisių gynėjos – idėjų universalumą. Juk, kaip teigia Nobelio premijos laureatė Annie Ernaux, apolitiškumas literatūroje neįmanomas.

Karolis Baublys