„Šito gyvenimo skonis“ – daugiasluoksnis kūrinys, romanas-autofikcija, distopinis pasakojimas. Kūrinio veiksmo aplinkybės primena ekologinę katastrofą: dingsta elektra, vakarais danguje matyti keista pašvaistė. Trys pagrindiniai knygos personažai gyvena apribotos laisvės sąlygomis, primenančiomis socialinį eksperimentą. Jį įgyvendinanti galia lieka nematoma, veikėjams tenka susidurti vien tik su jiems nesuvokiamo plano vykdytojais – policijos pareigūnais. Mažėjant maisto išteklių, trijulės dėmesys krypsta į maistą, jis čia tarsi jaukas ir savotiškas jų tragikomiškos būties matmuo.

Knygos autorė lieka ištikima jos mėgstamai kūniškumo temai. Pasakojimui būdingas kritiškas požiūris į daugeliui savaime suprantamų dalykų, įskaitant maisto kultūrą. Įvairūs reiškiniai, santykiai ar objektai romane išgliaudomi iš įprasto kultūrinio kevalo, išvelkami iš patogių apvalkalų. Romanas erzina, provokuoja ir sykiu originaliai atspindi, estetizuoja, pašventina „šito gyvenimo skonį“.

Kaip prozininkė Sara Poisson debiutavo novelių rinkiniu „Šmogus“ (2005), kuris „Metų knygos rinkimų“ akcijos metu pateko į geriausių prozos knygų penketuką.. Rašytoja skaitytojams įsiminė ir kaip esė rinkinių „Čiupinėjimo malonumas“ (2007) ir „Grožio mašina“ (2014) bei romanų „Šabaš“ (kartu su Mari Poisson) ir „Madam, madam, madam“ autorė.

„Šito gyvenimo skonis“ – dešimta žinomos poetės, prozininkės, eseistės knyga.