Dvi moteris – Elą Turner ir Izabelę diu Mulen – skiria ištisi šimtmečiai, tačiau sieja lemtinga giminės paslaptis.

Ela Turner su vyru persikelia iš JAV į mažą Prancūzijos miestelį. Ji žino, kad kadaise jos protėviai gyveno šiame krašte. Moteris pasiryžusi įsilieti į čionykštį gyvenimą: prisimins kadaise išmoktą prancūzų kalbą, imsis pribuvėjos praktikos ir pradės kurti savo pačios šeimą.

Vis dėlto gyvenimas čia ne toks idiliškas, kaip Ela įsivaizdavo: vietiniai su ja – pašaliete – elgiasi šaltai, liežuvauja, o dar tas įkyrus vis pasikartojantis sapnas, neleidžiantis išsimiegoti. Ela įsikala, kad vietiniai ją priims tuo atveju, jeigu ji išsiaiškins savo giminės istoriją ir įrodys nesanti svetimšalė. Į pagalbą jai ateina dailus bibliotekininkas Žanas Polis. Ieškojimai juodu nuveda į Sevenų regioną – Turnjė šeimos gimtinę atokioje kalnuotoje vietovėje.

XVI a. valstietę Izabelę diu Mulen, visų vadinamą Raudonplauke, vietiniai engia dėl plaukų ir Mergelės Marijos garbinimo. Izabelė pastoja ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik ištekėti už įtakingos Turnjė šeimos sūnaus, tačiau vedybinis gyvenimas laimės neatneša. Šventojo Baltramiejaus nakties žudynių pasekmės, nuvilnijusios per visą šalį, priverčia Turnjė šeimą bėgti į Šveicariją. Vis dėlto nelaimingas likimas Izabelę atsiveja ir čia, o šokiruojanti jo atomazga lieka tūnoti nežinioje, kol, prabėgus keturiems šimtmečiams, pasirodo Ela...