NAUJI EILĖRAŠČIAI, DAINOMIS VIRTĘ POSMAI, KRONIKĖLĖS

Algimantas Baltakis (g. 1930 m.) – gyvasis mūsų literatūros klasikas, poetas, dainų tekstų autorius, literatūros kritikas, vertėjas, redaktorius, priklausantis vadinamajai „trisdešimtųjų metų gimimo“ Lietuvos poetų kartai, kuri, galima sakyti, atgaivino pokario metais nuskurdintą, šiapus „geležinės uždangos“ kurtą lietuvių poeziją. Tai vienas žinomiausių Lietuvos poetų, išleidęs gausybę poezijos knygų, prisidėjęs prie festivalio „Poezijos pavasaris“ steigimo kartu su bičiuliu poetu Justinu Marcinkevičiumi, pats tapęs šios poezijos šventės laureatu 1966 metais, įvertintas gausybe kitų garbingų apdovanojimų.

Algimanto Baltakio poezijai būdingas nuoširdus lyrizmas, viešas, oratoriškas kalbėjimas čia dera su tyliu įsiklausymu į pasaulį ir save.

Pasak paties autoriaus: „Niekad nemaniau, kad gyvensiu taip ilgai ir savo devyniasdešimtmečiui parengsiu naują knygą. Žinoma, kai eiles rašo tokio amžiaus poetas, jose senatvė – jau ne tik tema, bet ir kažkas daugiau. Greta naujų eilėraščių, man prireikė ir skyriaus, pavadinto „Posmai, virtę dainomis“. Parinkau pluoštą eilėraščių, kurie tebedainuojami, ir tik vienas kitas žino, kad tų dainuojamų eilėraščių autorius, kartu su kompozitoriais, yra – Algimantas Baltakis.“

Knygą paįvairina ir dešimt trumpų, eseistinių prozos intarpų, fiksuojančių autoriaus impresijas apie gyvenimą, kūrybinius pasirinkimus ir pan.