Debiutinėje Lino Umbraso knygoje perteikiama gyvenimo lakinumo ir netvarumo pajauta, susipynusi su eilėraščių subjektui svarbiais gyvenimo įvykiais – vaikyste, tėvyste, žmogiškosios vienatvės temomis, poeto tapatybės klausimais, subtiliomis nuorodomis į klimato kaitą.

Eilėraščių gyvenimo tėkmę iliustruoja fotografijų motyvai, visa naikinanti, bet kartu apvalanti ugnies stichija. Autorius ne tik įdėmiai žvelgia į kasdienį pasaulį, bet, regis, intuityviai nujaučia, kad vienas svarbiausių dalykų yra suvokti, jog tvyranti tuštuma neišvengiamai užpildoma nuolat besikeičiančiomis formomis.