Aptardamas prieštaringai vertinamą vadinamąją 10 tūkst. valandų taisyklę, leidžiančią patraukliai paaiškinti sportinės sėkmės priežastis, Davidas Epsteinas ėmėsi didžiosios diskusijos, kas svarbiau – prigimtis ar mokymasis, ir aiškinosi, kaip toli pažengė mokslas, ieškodamas atsakymo į šį klausimą. Pristatydamas duomenis, kuriuos surinko pabuvojęs tiek žemiau ekvatoriaus, tiek aukščiau poliarinio rato, taip pat įdomius pokalbius su geriausiais mokslininkais ir olimpiniais čempionais, interviu su sportininkais, kurie turi retų genetinių mutacijų ar fizinių savybių, Epsteinas skatina mus permąstyti pačią sportiškumo esmę.

Diskusija sena kaip ir sporto varžybos. Ar tokios žvaigždės kaip Usainas Boltas, Michaelas Phelpsas ir Serena Williams yra genetiniai mutantai, atsiųsti į Žemę, kad užkariautų pasirinktą sporto šaką? Ar tiesiog normalūs žmonės, kurie treniruodamiesi tarsi apsėsti ir pasitelkę valią peržengė savo biologines ribas? 

Dauguma mokslininkų ir rašytojų nesiryžta aptarinėti genetikos klausimų, nes baiminasi rasinių ir etninių stereotipų klampynės. Pateisindamas savo reputaciją, Epsteinas šios temos ėmėsi nė nedvejodamas.

Būtina perskaityti sportininkams, tėvams, treneriams ir kiekvienam, kuris nori sužinoti, ko reikia siekiant būti geriausiems.

Nepamenu kitos knygos, kuri taip užburtų, leistų šviestis ir būtų tokia provokuojanti kaip „Sporto genas“. Epsteinas visiems laikams pakeitė mano požiūrį į geriausius sportininkus ir jų pasiekimus.

Aiškus, suprantamas ir skatinantis mąstyti tekstas, kuris padės kiekvienam sporto aistruoliui suprasti mokslo tikslus.

Epsteino itin preciziškos atsakymų ir įžvalgų paieškos tokios pat įspūdingos, kaip ir kilometrai, kuriuos tikriausiai nubėgo... jo knyga nuostabi ir apšviečianti.

Retas padės į šalį šiuos puikius ir prieštaringai vertinamus geriausių sportinių žygdarbių paaiškinimus.

Pasakojime sekama pono Epsteino keliais, ieškant geriausių sporto rezultatų priežasčių, o jo sutikti veikėjai ir išgirstos istorijos tokios įdomios, kad skaitytojai ko gero net nepajus susipažinę su sudėtingu genetikos, fiziologijos ir sporto medicinos kursu.

Svarbi knyga... „Sporto gene“ minioje, kuri mano, kad visi mes galime būti lygūs, kol būsime vienodoje aplinkoje, pavyzdžiui, vienodai treniruosimės, neišvengiamai paleidžiama katė tarp balandžių.

Tai knyga, kurios laukiau nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžios. Negaliu įsivaizduoti, kad kas nors, kas domisi sportu, ypač nepaprastai įdomiu klausimu, kaip geriausi atletai tampa geriausiais, būtų mažiau sužavėtas nei aš.