Paauglystė ir homoseksualumas. Lyg šis amžiaus tarpsnis ir taip neturėtų pakankamai iššūkių, Saimonui dar prisideda ir savo identiteto klausimas, naujas savęs suvokimas ir priėmimas. Nei vienas iš šių dalykų nėra lengvas, nes aplinka poruoja vaikinus tik su merginomis, o tėtis namuose nesivaržo laidyti juokelių apie gėjus. Nors ir nepikti tie juokeliai, bet Saimoną įtempia, sukeldami baimę ir nerimą atsiskleisti savo šeimai. Nešiotis paslaptį sunku ir slegia, Saimonas jaučiasi lyg koks vagis, bet pats tuo pat metu nesupranta, kodėl būtent iš homoseksualių žmonių yra tikimąsi, kad jie turi prisipažinti, būtent prisipažinti lyg apie kokį nusikaltimą.

Greta vidinio sąmyšio, prisideda išoriniai baimės dirgikliai - vienas vaikinas iš mokyklos netyčia pamato Saimono šiltą susirašinėjimą su kitu vaikinu elektroniniais laiškais ir įžvelgęs tame intrigą, ima Saimoną šantažuoti. Reikalauja supažindinti ir suporuoti su į akį kritusia Saimono bičiule, kas šiam atrodo absurdiška - kaip gali vietoj kito žmogaus kištis į širdies reikalus ir kažką juose sutvarkyti.

Knyga parašyta labai šiltu, artimu, mielu ir tuo pačiu linksmu stiliumi. Saimonas - normalus, įprastas paauglys, niekuo neišsiskiriantis iš kitų, gyvenantis paaugliui įprastai ramiai neramų gyvenimą, spręsdamas jam rūpimus dalykus. Šeima, mokykla, draugai, iš bičiuliško į romantišką peraugęs susirašinėjimas su vaikinu, kuris išlieka anonimu, bet mokosi toje pačioje mokykloje ir šantažuojanti „bezdžionės subinė“ (taip bendramokslis užvadintas Saimono telefono kontaktuose).

Bet galiausiai, viskas visada išsisprendža - savo ar kitų jėgomis, gerai susiklosčius apilnkybėms arba tiesiog pametus įsivaizduojamas kaustančias baimes ir išankstines nuostatas. Tai nėra knyga tik apie paauglystę ir homoseksualumą - joje visas bręstančio žmogaus pasaulis, paprastai, ramiai ir žmogiškai papasakotas kiekvienam, kas nori suprasti arba būti suprastas.