1926 m. gruodžio 17 d. 10 val. prezidentą Kazį Grinių su 60-uoju gimtadieniu turėjo pasveikinti kariškiai. Bet jie atėjo anksčiau... 

Ir po to du dešimtmečius K. Grinius nešiojo nuoskaudą dėl sugadinto jubiliejaus (ir ne tik dėl jo), kol galop pasidalijo mintimis 1949–1950 m. Čikagos dienraštyje „Naujienos“ paskelbtuose interviu ir atsiminimuose. Jie ir tapo šios knygos pagrindu. 

Taip pat knygoje – ir jos sudarytojo prof. Remigijaus Misiūno studija, skirta prezidento Kazio Griniaus atsiminimų išprovokuotoms 1950–1955 m. išeivių spaudoje pasirodžiusioms publikacijoms apie 1926 m. perversmą. Tai ir K. Škirpos, P. Plechavičiaus, V. Grigaliūno - Glovackio bei kitų jo amžininkų atsiminimai, ir straipsniai, kurių autoriai, kitąsyk remdamiesi savo atsiminimais, analizavo perversmo priežastis bei padarinius. 

Tai buvo pirmoji 1926 m. perversmui skirta diskusija išeivių spaudoje, liudijanti, kaip jį matė perversmo priešininkai bei šalininkai XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje.