Ingrida ramiai leidžia dienas su Rošiu, mielu auksaspalviu retriveriu. Ji jau daug metų nebuvo niekur išvykusi iš savo miestelio. Kartą brolis pakviečia ją atšvęsti Liepos 4-osios, Nepriklausomybės dienos. Jiedu su Rošiu išsiruošia į ilgą kelionę, į kitą valstiją. Ten šunį išgąsdina fejerverkai, ir jis pasimeta. Sielvarto apimta šeimininkė priversta važiuoti namo viena. Tačiau ištikimasis Rošis nepasiduoda ir, trokšdamas grįžti pas mylimą Ingridą, pradeda tolimą klajonę. Pakeliui įrodo esąs vertas savo vardo, reiškiančio dzenbudizmo vienuolių mokytoją. Tikrųjų namų ieškantį Rošį priglaudžia įvairios šeimos ir vienišos sielos. Jo uoslė ir išmintis išduoda, kur kvepia šiluma ir jaukumu, o kur atsiduoda bėda, nerimu ar liga. Gerasis, kantrusis retriveris padeda kiekvienam kenčiančiam, taip keisdamas žmonių likimus. Jam padėjusiems savaip atsilygina už pagalbą. Kiekvienam susitikimas su Rošiu – kaip gyvenimo pamoka.

O jis toliau keliauja pas savo mylimą šeimininkę. Kai jaučiasi paklydęs, dangaus kūnai praneša, ar pasirinkta kryptis teisinga. Meilei atstumas – ne kliūtis.

Anna Sólyom – ispanų rašytoja, filosofijos magistrė, psichosomatikos terapeutė. Jos knygos labai populiarios. „Šuo, kuris sekė žvaigždes“ išversta į keliolika kalbų.