Čia ne fizine knyga, o audio knyga

Per 4val suskaičiau, nereali!

Šiuo metu M A N geriausia perskaityta knyga. Man padėjo išlaisvinti savo emocijas ir atsistoti ant kojų, o gal tiesiog grįžti į save. Pagamino daug endorfinų, Vitamino C (po mėnesio gulėjimo lovoje, buvo pirmas išėjimas iš buto, paskaityti knygos, tiesiog ramiai atsisėdus krėsle-terasoje, žinoma su nemiga ir raminamaisiais) juokiausi garsiai, o kartais susikaupusi galvojau nu va ne man vienai taip būna. Gan smulkmeniškai išdėstytos personažų emocijos ir psichologinė būsena kiekvienoje situacijoje. Knyga mano nuomone labiausiai skirta jau suaugusiems Pase Žmonėms, kurie vis dar turi vaikystės traumų, nešiojasi su savimi daug *athodų*, ar tiesiog tiems, kurie turėjo įvairių nemalonių patirčių savo gyvenime, jaučiasi nepilnavertiški ar mintyse plaukioja jaunystės nuotykiai. Džiugu, jog Lietuvoje pasirodo yra jaunų autorių, be filosofijos ar psichologijos diplomo, master ar doktorantūros įvardžių. O turinčių idėją ir norą šviesti ateities kartas. Visi norėtume mokytis iš svetimų klaidų, bet dažniausiai realiame gyvenime mokomės tik iš savų. Smagu, jog grubiai paliesta posovietinės Lietuvos žmonių skirtumai, šeimos portretai, kaimo ir miesto kultūrų skirtumai. Vidiniai jaunų žmonių išgyvenimai, noras pritapti. Partnerių savijauta santykiuose iš abiejų žmonių skirtingos pojūčio *prizmės*. Kadangi esame labai maža tauta, tai stipriai jaučiasi knygoje- sunku atrasti bendraminčių, jei tu šiek tiek elgiesi kitaip, ar jauti gėdą dėl savo šeimos finansinės padėties ar priklausomybių, lyg Tu būtum atsakingas už kitų žmonių poelgius. Man gražiausia akimirka susikūrė, jog po 10 metų nuvažiavau į Birštoną, mieste-kuriame baigiau mokyklą 2014. Atsisėdau ant suoliuko, ant kurio rūkydavau cigaretes būdama paauglė ir tiesiog skaičiau. Dėl to esu dėkinga. Norėčiau, jog Lietuvoje būtų skatinama tokia kūryba kaip šioje knygoje, ar tiesiog *freestyle*, o ne tie, kurie turi daugiau pažinčių, ar gimė jau kultūros veikėjų šeimoje, žinoma talentai gimsta ir tokioje aplinkoje, bet skirtumas būna paprastas, kam paprasčiau bus išleisti knygą? Manau tuo ir užbaigsiu rekomendaciją, nes nekenčių daug tuščių žodžių. Jau geriau pora trumpų keiksmažodžių. Ačiū už šviesią vasarą šios knygos Dėka.

Tikrai nuostabi knyga, primenanti paauglyste.

Knygą užsakiau vyrui, skaitė neatsitraukdamas, labai patiko.

Knyga mane sudaužė. Tipažuose mačiau save ir aplinkinius, savo ir kitų klaidas, elgesio modelius. Atrodo, kad knyga atspindi mus, pirmąsias nepriklausomybėj gimusias kartas: tuos, kurie augo ir tarp aukštų daugiabučių sąlyginiam nepritekliuj, ir tuos, kurie šiuo metu augina hemarojus ofisiniuose darbuose ir yra įsivėlę į savotišką Ofiso Sizifo mitą - kai kasdien vis tos pačios nesąmonės. Ačiū autoriui už tai, kad pateikdamas personažų elgesio modelius geba mums parodyt, kad galbūt suprasdami veikėjų degradiškumą mes patys nesame tokie apgailėtini. O gal vis dėlto esame?