Mums negresia pavojus. Vėjas žino ir mano vardą, ir tavo.

Naujausiame daugelio pasaulinių bestselerių autorės Isabel Allende kūrinyje jautriai ir įtaigiai atskleidžiama dviejų gimtus namus palikusių ir artimųjų netekusių vaikų istorija, prasidėjusi 1938 metais nacių okupuotoje Austrijoje ir pasibaigusi 2019 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Viena, 1938 m. Samueliui Adleriui buvo šešeri, kai per nacių surengtą žydų pogromą pradingo jo tėtis. Praradusi viltį išsigelbėti Samuelio motina parūpino jam vietą paskutiniame iš nacių okupuotos Austrijos į Angliją išvykusiame žydų vaikų traukinyje. Samuelis išvyko vienui vienas, turėdamas tik kelis drabužius ir savo smuiką.

Arizona, 2019 m. Po aštuonių dešimtmečių akla septynerių metų mergaitė Anita Diaz ir jos motina bėga nuo mirtino pavojaus Salvadore tikėdamosi rasti prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų atvykimas sutampa su nauja prezidento Donaldo Trumpo administracijos diegiama imigrantų šeimų atskyrimo politika, tad Anita atsiduria Nogaleso stovykloje.

Atskirta nuo mamos, Anita išgyvena tik keliaudama į Asabaharą – stebuklingą vaizduotės pasaulį, kurį sukūrė sau ir mylimai sesei. Sugrąžinti mergaitę į tikrovę gali tik panašią asmeninę tragediją išgyvenęs Samuelis Adleris. Jei tik likimas bus maloningas ir leis jiems susitikti.

Praeitį ir dabartį susiejančiame Isabel Allende (g. 1942 m.) romane „Vėjas žino mano vardą“ atskleidžiami karo ir imigracijos padariniai, pasakojama nepamirštama istorija apie šeimą, namus ir tėvų pasiaukojimą. Kartu tai jaudinantis priminimas apie vaikus, kurie išgyvena nesuvokiamus pavojus ir niekada nenustoja svajoti. Lietuvių skaitytojų karštai mylimos autorės kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau kaip 77 milijonai I. Allende knygų.

„Isabel Allende – neprilygstama pasakotoja.“ – Khaled Hosseini