Po nuopuolio, patirto pirmojoje trilogijos dalyje „Finansininkas“, Frenkas Kaupervudas sugrįžta dar stipresnis. Čikaga – miestas, kuriame plieno fabrikų garai susilieja su ambicijomis, o kiekvienas sandoris žada naują pergalę – tampa jo naujuoju pasauliu. Čia jis vėl kyla. Vėl užkariauja. Vėl tiki, kad net likimas turi savo kainą ir jis ją gali sumokėti.

Tačiau „Titanas“ – ne vien pasakojimas apie herojaus triumfą. Tai istorija apie mus visus: apie tą patį troškimą būti matomiems, pastebėtiems, nenugalimiems. Šiandien, kai žmogaus vertė dažnai matuojama dėmesiu ir įtaka, Kaupervudo šešėlis pasirodo mūsų ekranuose dažniau, nei drįstame pripažinti.

Teodoras Dreiseris primena galingą tiesą: galima užkariauti pasaulį, bet prarasti save. Galima statyti plieno bokštus, bet viduje likti tuščiam. Galima turėti viską, bet vis tiek būti vienam.

„Titanas“ atveria žmogaus galios ir troškimų anatomiją: kaip gimsta sėkmė, kaip auga iliuzijos ir kaip tyliai bręsta žlugimo sėklos. Romane susitinka dvi epochos – XIX amžiaus pramonės pasaulis ir mūsų skaitmeninė dabartis, kurioje viešpatauja dėmesio ekonomika.

Tai veidrodis, kuriame turėtume paklausti: ar iš tiesų verta užkariauti pasaulį, jei nebelieka su kuo juo dalintis?