Romano centre – dvi moterys, Afganistano gyvenimą sugriovusių įvykių aukos. Marjama – nesantuokinė turtingo verslininko duktė, nuo mažens pažinusi, kas yra nelaimė, nuo ankstyvo amžiaus supratusi savo neišvengiamai varganą lemtį. Leila – priešingai: mylima draugiškos šeimos duktė, svajojanti apie įdomų ir puikų gyvenimą. Tarp jų – nieko bendra, abi gyvena skirtinguose pasauliuose, kurie nebūtų susikirtę, jeigu ne šalį užgriuvusi karo audra. Nuo šiol Marjama ir Leila, tapusios vieno vyro žmonomis, susietos glaudžiausiais saitais ir pačios nežino, kas jos – priešininkės, draugės ar seserys. Bet pavieniui jos neišgyventų, neatsilaikytų prieš viduramžišką despotizmą ir žiaurumą. Dviese jos eis kančių keliais, dviese gaudys mažučius atsitiktinio džiaugsmo trupinėlius, dviese svajos apie laimę ir dėl jos aukosis.

„Tai sukrečiantis kūrinys. Veiksmas vėl vyksta Afganistane, tačiau šį kartą apie nuožmų karo ir priespaudos laikotarpį Hosseini pasakoja per dviejų moterų intymią ir neužmirštamą asmeninę dramą.“

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas į diplomatinę tarnybą Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis 1996 m. baigė vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane.