Šio romano centre – moters, suvokusios išorinio ir vidinio gyvenimo prieštarą, drama. 

Valerija Kosati nė neįtarė, kokia ji nusivylusi gyvenimu, kol į juodą sąsiuvinį nepradėjo slapta užrašinėti savo minčių ir jausmų. Tai paskatino ją atidžiau pažvelgti į save. Netrukus Valerija suvokė, kad jos individualumą slopina atsidavimas ir pareigos jausmas vyrui, dukrai ir sūnui. 

Plieskiantis tėvų ir vaikų, vyro ir žmonos, draugų ir meilužių konfliktams išryškėjo, kas iš tikrųjų slypi už respektabilios Kosati šeimos fasado. Šis pasirodė esąs trapesnis, nei buvo galima įsivaizduoti.   

Tai įtraukianti, lėtai įsiliepsnojanti knyga. Jos puslapiuose veriasi buitis, kasdienybė ir laisvės siekis, santuokos ir šeimos kritika... Valerija atvirai samprotauja apie lytį, socialinius sluoksnius ir laiko tėkmę – ir dauguma jos įžvalgų nėra malonios. 

Kaip teigia Alba de Céspedes, tikras išsilaisvinimas niekada nebūna lengvas – ir dėl to šis siekis tik dar vertesnis. 

Alba de Céspedes (1911–1997) gimė Romoje Kubos diplomato ir jo italės žmonos šeimoje. Rašytojos senelis buvo pirmasis Kubos prezidentas. Šeiminė aplinka, kurioje ji augo, padarė didelę įtaką autorės kūrybai. 

Alba de Céspedes savo meninį pašaukimą išreiškė rašydama knygas, steigdama žurnalus, kurdama laidas ir dalyvaudama politinėje veikloje. Tai išskirtinė XX a. Europos literatūros figūra, atkakli intelektualė, rašytoja, atsisakanti paklusti iš anksto nustatytiems modeliams. Savo kūriniuose ji aistringai ir rafinuotai pasakoja istoriją ir kartu ją kvestionuoja. Jos kūrybinis kelias buvo grįstas dviem principais – puikiu stiliumi ir laisvės troškimu. 

 „Uždraustasis sąsiuvinis“ pirmą kartą išleistas 1952 m. Romanas neseniai prikeltas naujam gyvenimui anglakalbiame pasaulyje. Šis kūrinys – tikras literatūros pasaulio atradimas. 

(...) Ji buvo didi rašytoja, griaunanti normas, fašistų cenzūruojama, atsisakanti literatūrinių premijų, rašytoja, pralenkusi savo laiką. Mano nuomone, ji – viena kosmopolitiškiausių, labiausiai įkvepiančių, įžvalgiausių Italijos kūrėjų, tik nepakankamai pastebėta. 

Rašytoja Jhumpa Lahiri 

Skaitydama Albos de Céspedes kūrybą tarsi įsiveržiau į nepažįstamą visatą: socialinė klasė, jausmai, atmosfera. 

Annie Ernaux, Nobelio literatūros premijos laureatė 

Rašydama šį sąsiuvinį jaučiuosi daranti sunkią nuodėmę, šventvagystę: tarsi šnekėčiausi su velniu. Atverčiu jį drebančiom rankom: man baisu. (...) Galbūt yra žmonių, kurie pažindami save geba tobulėti; užtat aš, kuo geriau save pažįstu, tuo labiau glumstu. 

Alba de Céspedes