Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo romanas „Valdžios užėmimas“ – tai įžvalgi XX-ojo amžiaus istorijos slaptų mechanizmų analizė ir jaudinantis pasakojimas apie Vidurio Europos žmonių likimus, apie jų pastangas išlikti „laisviems nuo liūdesio ir abejingumo“. 

Pagrindinis romano veikėjas Piotras Kvinta mėgina pritapti prie pokario Lenkijos tikrovės, kurioje niekuo negalima kliautis, tik savimi. Stebėdamas, kaip keičiasi draugų gyvenimai, kaip nauja tikrovė užvaldo jį patį, Piotras, buvusios mylimosios Teresos paragintas, ryžtasi bėgti į nežinią.  

 „Geras darbas“ – taip po kelių dešimtmečių savo romaną įvertino pats Miłoszas. Pasak jo, „įdomiausia šioje knygoje yra visa, kas vyksta po ramių, tvarkingų sakinių paviršiumi“. 

Apie „Valdžios užėmimą“ rašytojas Witoldas Gombrowiczius yra pasakęs: „Labai stipri knyga. Man Miłoszas – didelis išgyvenimas. […] Miłoszas žino. Miłoszas įsižiūrėjo ir patyrė – žaibui blykstelėjus jis pamatė... mūsų laikų medūzą.“

Romanas „Valdžios užėmimas“ įvertintas Europos literatūros premija ir šiandien išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Lietuviškai pasirodo pirmą kartą.