Gintaras Grajauskas (gim. 1966) – poetas, dramaturgas, vertėjas. Dainavo ir grojo bosine gitara bliuzroko grupėje „Kontrabanda“, džiazroko grupėje „Rokfeleriai“. Lietuvoje išleido vienuolika poezijos, dvi prozos, dvi esė knygas ir du pjesių rinkinius. Poezijos knygos išleistos Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Italijoje, Islandijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pelnė ne vieną kultūrinę premiją, tarp jų – „Poezijos pavasario“ (2000), Jotvingių (2022), Rašytojų sąjungos (2023). Gyvena ir dirba Klaipėdoje.

Viršelyje ir knygos vidaus iliustracijoms panaudotas Lino Jusionio tapybos darbas „Dar pažiūrėkime ten“, 2012 m., drobė, akrilas, 130 × 180 cm, MO muziejaus kolekcija. 

*** 

Naujausioje Gintaro Grajausko knygoje atpažįstame susiformavusį autoriaus balsą, raišką, poetinę stilistiką. Eilėraščiai dažnai – siužetiški, kupini paradoksų, tačiau šį kartą – mažiau grotesko, ironijos, žaismės (nors esama), o daugiau geliančio ilgesio. Ypač svarbus knygos klodas – vaikystės ataidėjimai, prabėgantis, pabėgantis (?) laikas, skaudus prarasties dramatizmas. Ko gero, tai – viena intymiausių, atviriausių Gintaro knygų. 

Alvydas Šlepikas, rašytojas