Skaityti vasarą knygą pavadinimu „Vasara po vasaros“, kas galėtų būti dar sentimentaliau? Galėtų. Grįžimas į savo ankstyvą paauglystę. Ši knyga suveikė kaip laiko mašina. Rodos, nuo to laiko, praėjo šimtmečiai, bet tai tik apgaulė, nes smegenys netikėtais būdais ir akimirkomis, sugeba atrakinti seniai parūdijusius užraktus ir bam! tavo niolikinės bėdos, džiaugsmai ir rūpesčiai vėl gyvi ir pulsuoja. Ne veltui, psichoterapeutai sako, kad save atsinešame iš vaikystės, paauglystės - tas laikotarpis toks gajus, kad jo negali galutinai išplėšti naujos patirtys ir prisiminimai, kurie tavo gyvenimo laiko juostoje jau užima žymiai didesnę atkarpą nei ta paauglystė.

Paauglystė tikras fenomenas - tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Aš iki dabar sapnuoju fragmentus iš mokyklos dėl mokslų arba santykių su draugėmis ir visi tie sapnai būna pilni įtampos. Nors man jau 44 m., tos patirtys vis dar ateina manęs paerzinti.

Tačiau šalia rūpesčių, kurie tada atrodė neaprėpiamai dideli (neišmokta pamoka, neišplaunamai aptaškyti mėgstamiausi džinsai, skaudinantis klasiokų juokelis) dėliojosi ir naujo gyvenimo etapo paveikslas - kai pokalbius apie barbių sukneles (patikėkit, anuomet turėti barbę buvo stebuklui prilygstantis dalykas - tėtis Vokietijoje užuot pirkęs sau kostiumą, parvežė man tikrą Barbę. Kainavo tiek pat.) pakeitė pokalbiai apie nusižiūrėtą vaikiną mokykloje, kai tik prasilenkimas su juo koridoriuje tapdavo visos dienos įvykiu.

Pirmasis susižavėjimas, o gal didelė meilė visam gyvenimui - ar tai gali prasidėti paauglystėje ir tverti dešimtmečius?

Ar trylikos metų įsimylėjus, įmanoma žmogaus iš širdies nepaleisti net, kai tau jau per trisdešimt? Tokia šios knygos istorija. Neskubri, drovi, pilna paaugliškų atradimų, jaudulio, baimių, virpulio ir klaidų. Ar įmanoma ir verta taisyti paaugliškas klaidas? Ar už jas galima atleisti? Ar gyvenimas dovanoja antras progas? O gal jas dovanoja (arba ne) patys žmonės kitiems, bet visų pirma, sau.

Šioje knygoje galėjau vėl pažvelgti į save iš šono, kai man buvo trylika, o tuo pačiu, į viską žiūrėti iš suaugusiojo perspektyvos, kurio namuose gyvena dabartinis trylikametis.