Olivia Laing – britų rašytoja ir kultūros kritikė. Socialiniuose tinkluose dar prisistato kaip sodininkė. Pradėjau ją sekti instagrame. Meniški namai su židiniu ir knygų lentynomis. Stilingai apsivilkę draugai. Sprogstantys gėlių žiedai. Atrodo, kad jos gyvenime nieko netrūksta. Bet buvo laikai, kai Laing jautėsi be galo vieniša ir nelaiminga. Taip jau nutiko, kad atsikraustė į Niujorką pas mylimąjį, kuris ją iškart paliko. Rašytoja nusprendė negrįžti į Angliją ir dar paklaidžioti po Niujorką. Milžiniškame mieste nepažinojo nė vieno žmogaus. Nuo vienatvės bėgo į bibliotekas, muziejus ir galerijas. Šitaip gimė knyga Vienišas miestas: menas būti vienam Niujorke.

Tai – esė rinkinys, kuriame Laing aptaria žymius XX a. Niujorko menininkus ir jų darbų sąsajas su vienatvės pojūčiu. Dalis menininkų – iki skausmo pažįstami. Pavyzdžiui, Warholas ar Hopperis. Juk jau tiek apie juos rašyta, tiek filmų susukta – negi galima dar kažką naujo pasakyti? Pasirodo, galima. Rėždama aštriu vienatvės peiliu, Laing priverčia kitaip išvysti jau matytus kūrinius ir naujai perinterpretuoti kūrėjų biografijas.

Knygoje rašoma ir apie menininkus, kurių lig šiol girdėjau tik pavardes, o apie kūrybą ir gyvenimą bemaž nieko nežinojau. Kad ir Henry Dargerio istorija. Visą gyvenimą ligoninėje pradirbęs pagalbinius darbus, po mirties jis tapo garsiu dailininku ir rašytoju – Dargerio namuose rado šimtus paveikslų bei eskizų, taip pat – įspūdingos apimties (15 tūkstančių puslapių!) fantastinio romano rankraštį.

Jūrmalos paplūdimyje prarijusi visus Laing esė, draugui juokavau, kad tai – knyga, kurią reikėtų perskaityti prieš tinderio pasimatymą – pasirodysi įdomus pašnekovas. Bėgdama nuo tos baisios vienatvės, autorė atliko žvėriškos apimties tyrimą, kurį sugebėjo perteikti lengva ir patrauklia kalba. Nenoriu gadinti jums malonumo, per anksti atskleisdama kurią nors įdomybę, bet jų be galo daug – patys atrasite ir paskui visiems pasakosite.

Gražu ir tai, kaip Laing savo knygų herojus, kurių dauguma jau mirę, prikelia vaikštinėdama palei jų namus ir studijas, kaip savo gyvenamą aplinką susieja su faktais iš meno istorijos. Siūlau jau dabar taupyti pinigus – perskaitę Vienišą miestą, mirtinai užsinorėsite aplankyti Niujorką.

Ir dar vienas patarimas. Prieš skaitydami, paguglinkite knygoje aptariamų autorių paveikslus ir fotografijas. Kitu atveju reikės skaityti su telefonu rankoje. Jeigu nežinai vieno ar kito paveikslo, suvokti knygos turinio praktiškai neįmanoma.

Na, ir jau tikrai paskutinis: šita knyga patiks ir tiems, kurie pernelyg nesidomi menu. Vis dėlto pagrindinė Vienišo miesto tema yra vienatvė, kurios šalta ranka bent sykį gyvenime paliečia kiekvieną. Ir pati Laing taip rašo: „Jei esi vienišas, čia tau“.

Panašu, kad šitas esė rinkinys bus labai populiarus ir sulauksime daugiau Olivios Laing vertimų. Atsiklaupusi meldžiuosi, kad taip ir būtų.