XVIII amžiaus pradžia, Portugalijos imperija galios viršūnėje. Karalius Jonas pažada Mafroje pastatyti vienuolyną, jeigu sutuoktinė Marija – galimas daiktas, nevaisinga – pagimdys jam įpėdinį. Tuo metu vienarankis kareivis Baltazaras pamilsta Blimundą, raganos dukterį, kurios akys keičia spalvą, o ji pati turi antgamtinių galių pažvelgti žmonėms į vidų. Vieną dieną jie sutinka maištingos sielos dvasininką, labiausiai už viską gyvenime trokštantį skraidyti.

„Vienuolyno kronika“ – tai fantastine intonacija parašytas postmodernus istorinis romanas. Jame trys nepritapėliai – dvasininkas, užsigeidęs sukonstruoti skraidyklę, ir du jam tarnaujantys mylimieji Baltazaras ir Blimunda – rizikuoja būti nubausti inkvizitorių. Tačiau iš tiesų pagrindinis veikėjas – tai Mafros vienuolynas ir jo epocha. 

José Saramago (1922–2010) – portugalų rašytojas, 1998 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už „paraboles, kupinas fantazijos, užuojautos ir ironijos, kurios leidžia mums kaskart iš naujo nujausti nepagaunamą tikrovę“. Portugalijos nacionaliniu epu laikoma „Vienuolyno kronika“ lyginama su Michailo Bulgakovo, Umberto Eco ir Gabrielio Garcíos Márquezo kūriniais.