Ši knyga – tai pirmoji YIVO, unikalaus jidiš mokslo centro, istorija. Po Pirmojo pasaulinio karo grupės Rytų Europos intelektualų įkurtas YIVO tapo pasaulietinės jidiš kultūros viršūne ir pagrindine už žydų teises visame pasaulyje kovojusio diasporos nacio­nalizmo institucija. Savo būstinėje Vilniuje (tada tai buvo Lenkija) YIVO stengėsi suderinti mokslinį objektyvumą su atsidavimu žydų tautai. Remdamasi naujai atgautais dokumentais (seniau buvo manyta, kad juos sunaikino Hitleris ir Stalinas), Cecile Esther Kuznitz pirmą kartą įtaigiai pasakoja, kaip šie mokslininkai, nepaisydami baisaus skurdo ir antisemitizmo, sukūrė pasaulinio garso instituciją. Ji kelia naujus klausimus apie žydų kultūrinės ir politinės veiklos santykį ir analizuoja, kaip iškyla nacionalizmas už valstybės valdžios ribų.

Cecile Esther Kuznitz yra Bardo koledžo istorijos docentė ir žydų studijų direktorė. Su pagyrimu baigė Harvardo universitetą, daktaro laipsnį įgijo Stanfordo universitete. Jos straipsniai publikuoti leidiniuose: „The YIVO Encyclopedia of Jews in Eastern Europe“ (2008), „The Encyclopaedia Judaica“ (2007), „The Worlds of S. An-sky“ (2006), „The Oxford Handbook of Jewish Studies“ (2002), „Yid­dish Language and Culture: Then and Now“ (1998). Anksčiau ji dėstė Džordžtauno universitete, stažavosi JAV Holokausto memoria­liniame muziejuje, Oksfordo universiteto Hebrajų ir žydų studijų centre ir Pensilvanijos universiteto Pažangiųjų judaikos studijų centre.