yura yura japoniškai reiškia svyruoti, linguoti, siūbuoti, banguoti. Šis žodis ne tik fonetiškai artimas lietuviškam žodžiui jūra, bet ir per savo reikšmę leidžia filosofiškai pažvelgti į patį ėjimo procesą.  

Taip pavadintos knygos ašis – Nariaus Kairio patirtys keliaujant Šikoku 88 šventyklų keliu, savanoriaujant prieštarų kupinoje budistinėje šventykloje ir darbuojantis aukštai kalnuose įsikūrusiame, miško atsodinimu besirūpinančiame ūkyje.  

Tai ne tradicinis travelogas apie Japoniją ir jos gyventojus, o veikiau – savotiška atminties procedūra. Pasitelkdamas apmąstymus, poetines įžvalgas ir antropologinį pastabumą, balansuodamas tarp užmaršties, fikcijos ir prisiminimų, autorius ne tik dar kartą nueina – žodis po žodžio – kelią, neabejotinai tapusiu vienu reikšmingiausių jo gyvenimo įvykių, bet ir klausia, kaip toli apskritai galima nueiti, niekur nenueinant?  

2010 metais, keliaudamas Šv. Jokūbo keliu, iš bendrakeleivio japono piligrimo sužinojau apie 88 šventyklų kelią, vingiuojantį 1200 km aplink vieną iš keturių pagrindinių Japonijos salų – Šikoku. Po 10 metų pagaliau išsiruošiau į Japoniją ketindamas įveikti šį daugiau kaip tūkstančio metų senumo kelią. Tačiau ilgai laukta ir kruopščiai planuota kelionė, vos atvykus į Šikoku ir žengus pro pirmosios šventyklos slenkstį, netikėtai įgavo priešingą nei tikėtasi pavidalą. Pasaulyje nuvilnijus pirmajai koronaviruso bangai, neturėjau kito pasirinkimo, tik susitaikyti su mintimi, kad iš tiesų tapau (ar neišvengiamai tampu) piligrimu – tuo, kurio namai dabar yra 88 šventyklų kelias.