Kodėl mažos mergaitės mėgsta dėvėti pūstus sijonėlius? Kodėl jos svajoja, kad vieną dieną jų princas ateis ir kartu jie patirs nuostabų nuotykį?
Dėl to, kad tokią širdį Dievas davė kiekvienai moteriai. Tokį vaidmenį jai skyrė suvaidinti – būti žaviai ir gražiai būtybei, kurios gyvenimas pakeis pasaulį.
Kodėl moterys apleidžia savo troškimus užaugusios? Džonas ir Stasi Eldredge rašo: „Nagi prisiminkite moteris, kurias bažnyčiose laikome moteriškumo įsikūnijimais. Jos meilios, paslaugios, jų plaukai sušukuoti, jos įnikusios į darbus, disciplinuotos ir... pavargusios“. Gyvenimas sunkus mergaitės širdžiai.
Ieva buvo sukurta kaip kūrinijos karūna. Ši knyga kviečia tave vėl tapti tokia. Tapti tuo, kas esi iš tiesų. Taip, kaip Pelenę pakvietė į puotą, Dievas tave kviečia į didelį pasimatymą su savimi. Jo širdies akys žvelgia į tave. Karalius apžavėtas tavo grožio.
               

Ištrauka:
Galų gale dauguma moterų labai abejoja turinčios nors kiek tikro grožio, kurį reikėtų atidengti. Iš tikrųjų tai didžiausia mūsų abejonė. Kai pradedame kalbėti grožio tema, mes mėtomės nuo didžiulių pastangų iki visiško pasidavimo. Naujos dietos, nauji apdarai, nauja plaukų spalva. Mankštinkis, keisk savo gyvenimą, išbandyk šią ar kitą discipliną arba naują savęs tobulinimo programą. Na ir dzin! Kam tai rūpi? Užsisek šarvą ir pirmyn per gyvenimą! Pasislėpk! Slėpkis
už rimtumo, bažnytinės veiklos, depresijos. Manyje nerasta nieko žavingo. Tik ne mano viduje. Gerai, jei ką nors rasi išorėje. Kai einu į vakarėlį, susitikimą ar pas draugę papietauti, na, beveik
visur, kur sutinku kitus žmones, aš nervinuosi. Dažniausiai net nesuprantu, ką jaučiu, tik pastebiu save mašinoje dar sykį besidažančią lūpas. Kuo labiau jaudinuosi, tuo daugiau tepu lūpų dažų. Priartėjus dar sykį pasidažau. Įsukusi į jų gatvelę tepu dar vieną sluoksnį „Sanset Rouz“ ar kitokio lūpdažio. Šį įprotį aptikau tada, kai sučiupau save tepančią nereikalingą dažų sluoksnį. Ką aš dariau? Aš bijojau. Bet jei mano makiažas atrodytų gerai, gal manęs neperprastų, kalbėjo kažkas mano viduje. Deja, pastebëėa ir perprasta.