Pagrindinis Česlovo Skaržinsko knygos „Ženklai“ leitmotyvas laikas. Lyrinis subjektas sukioja nematomą laikrodį, patenka į tolimą ir ne taip tolimą praeitį, ieško savo santykio su istoriniais įvykiais, kelia klausimus, bendo ieškoti atsakymo į juos. Kai kada paaiškėja, kad klausimai retoriniai, kad dar neatėjęs laikas juos rasti.

Užtat lengva pastebėti kaip laikas keičia Lietuvos miestų ir kaimų peizažą, žmones ir jų santykius, kaip nugramzdina turėtas viltis ir sukuria praeity nepažintas problemas, kurios kelia nerimą, trikdo. Vis tik lyrinio subjekto emocinė būsena išlieka stabili, nes jis kol kas nėra praradęs realaus ryšio su gamta.