Apie prekę
Jeigu jums patinka klausytis Antrojo pasaulinio karo ir pokario istorijų iš gyvų liudininkų – ši knyga jums.
Jeigu jums patinka, kai net baisiausias tragedijas žmogus iš savo gyvenimo pasakoja be verkšlenimų – ši knyga jums.
Ir jeigu jums patinka, kad tai daro devyniasdešimtmetė moteris, su nuolat rūkstančia cigarete, nešiojamu kompiuteriu ant ligotų kelių, kuri prarado viską, bet tik ne ironiją ir riebią kalbą – keista, kad ši knyga dar ne jūsų rankose.
Jau iš pirmų puslapių supranti, kad su pagrindine heroje nebus nuobodu. Bus linksma, komiška, isteriškai juokinga, liūdna, tragiškai graudu – bet nuobodu – niekada. Jos kalba, esybė, tikrumas paperka iškart. Ir net jei jūsų ausis (šiuo atveju akis) pratusi tik prie elegantiškai skambančių lingvistinių darinių, keliaujant per knygos puslapius, išteisinsite kiekvieną grubesnį šios islandės žodį.
Per Herbjorgos gyvenimo išpažintį, autorius pasakoja viso dvidešimtojo amžiaus istoriją. Atsukęs tas briaunas, kurias gal mažiau pastebime, arba jos mažiau akcentuojamos – kokia buvo Islandija per Antrąjį pasaulinį? Kokie likimo vėjai ir skersvėjai pūtė per šią Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje esančią salą? Ar Islandijoje buvo nacių? O kaip reikėjo gyventi, jei didžiausias visoje šalyje Hitlerio fanatikas buvo tavo tėvas?.. Ir tai tik viena iš siužeto linijų.
Knygoje paraleliškai piešiami du pasauliai. Dabartinė Herbjorgos kasdienybė, kurioje ji sarkastiškai laukia mirties su nuolat smilkstančia cigarete („Smoking kills (rūkymas žudo) žada pakelis, bet jau pradedu rimtai abejoti, ar tai tiesa"), apšviesta melsvos kompiuterio ekrano šviesos, per kurį laido viliojančius žodelius tolimų žemynų jaunuoliams ir taip žaidžia jų jausmais prisidengusi gražuolės pseudoprofiliu. Beje, vienas net ryžtasi atlėkti iš už jūrų marių ir pasibelsti į jos garažo duris. Taip, ji gyvena garaže. Kitas pasaulis – prisiminimai, kaip karas vartė žmonių likimus, nors tie likimai dar tik buvo pradėję megztis. Ir tai tik Herbjorgos piešiamo kelio pradžia – o nueiti šiai moteriai teko nesuvokiamai daug.
Įvairiuose knygų mylėtojų forumuose šis romanas vadinamas metų knyga. Pritariu, ne tik dėl titulo skambumo, bet ir dėl kitos prasmės – pasakojimas toks sodrus, kad neskubant ir įsijaučiant į Herbjorgos gyvenimo vingius, jį galima skaityti visus metus.
Beje, rašytojas dievagojasi, kad tai grožinė literatūra, joje tik remtasi kai kurių žmonių gyvenimo faktais. Atsisakau tuo tikėti, nes Herbjorgą pamilau kaip artimiausią giminaitę ir ji man tapo simboliu, kiek žmogus gali pakelti ir vis tiek gyventi toliau.
„Metų knyga!“
SWR3 Radio
Vieno įdomiausių šiuolaikinių Islandijos rašytojų knyga, kurią vos užvertus norėsis pradėti skaityti iš naujo. Tai pasakojimas apie nepakartojamos moters gyvenimą, į kurį įsipina ne mažiau intriguojantys jos senelių, tėvų, vyrų ir kitų per gyvenimą sutiktų žmonių likimai. Rašytojas, tikras šiaurietis, savo personažų istorijas pasakoja be pagražinimų – jos juokingos ir liūdnos, šiurkščios ir švelnios, labai tikroviškos ir persmelktos puikaus juodojo humoro. Skaitytojui prieš akis praslinks ne tik vieno žmogaus ir vienos giminės istorija, bet ir ištisas Islandijos ir viso pasaulio istorijos šimtmetis.
Herbjorga Marija Bjornson. Moteris sunkiai ištariamu vardu, kurios pamiršti neįmanoma.
Jos gyvenimas – vienas didelis nesibaigiantis nuotykis. Pirmojo Islandijos prezidento anūkė ir bene vienintelio islandų nacio dukra matė, kaip gimė nuo Danijos nebepriklausoma Islandija ir kaip atrodė Europa, kai joje niekas, išskyrus pačius anglus, dar nemokėjo kalbėti angliškai. Ji prisimena senąją Islandiją su keistais papročiais ir Paryžių, kai jo gatvėmis iškilmingai vaikštinėjo modistės, o madingose kavinėse bohema aistringai kūrė pasaulį pakeisiančias idėjas. Jai buvo lemta išgyventi Antrojo pasaulinio karo baisumus ir paskui Argentinoje vėl išmokti mylėti. Kiek miestų buvo ją priglaudę? Kiek vyrų ji turėjo? Herbjorga Marija jau ir nebesuskaičiuoja. Dabar jai aštuoniasdešimt. Ji laiką leidžia lovoje, kur šalia jos – geriausi draugai: kompiuteris su viso pasaulio naujienomis, cigarečių pakelis ir... granata. Ir ji dar turi šiek tiek laiko suvesti sąskaitas su praėjusiu gyvenimu...
Pasiruoškite nepamirštamai kelionei per visą dvidešimtąjį amžių, skirtingus miestus ir net žemynus. Ir būtinai turėkite po ranka nosinę ir tušinuką – Herbjorgos Marijos išpažintis išspaus ir liūdesio, ir juoko ašarą. O jos išmintingas ir kartais iš kojų verčiančias pastabas apie įvairius gyvenimo reiškinius neabejotinai norėsite užsirašyti ir įsiminti.
