Jaučiatės taip prastai, kad nebesinori gyventi? Niekas jūsų nesupranta? Kaklą smaugia nerimas ir besitęsiantis liūdesys? Sergate depresija? Galbūt neištrūkstate iš priklausomybių? O gal jūs esate tas (-a), šalia, kurio gyvena toks žmogus ir kas rytą nubundate su mintimis, kaip jam ar jai padėti?

Knygoje „16 gydančių istorijų. Kai gyvenimas užknisa" Rasa pasakoja tikras, Lietuvoje gyvenančių žmonių istorijas. Tai žmonės, kurie pabuvojo emociniame dugne ir nebematė gyvenimo prasmės. Jie rado jėgų pakilti, tad nori su jumis pasidalinti savo patirtimi.

Neapsigaukite, ši knyga nėra paviršutiniškas liūdnų istorijų rinkinėlis apie tai, kaip sunku gyventi. Visi herojai įveikė sunkumus, tad dalinasi ne tik sunkiuoju etapu, bet ir savo sveikimo patirtimi bei patarimais norėdami įkvėpti. 

Knygoje aptariamos temos: įprasta ir pogimdyminė depresija, priklausomybės pančiai, emocinis ir fizinis smurtas, toksiška vaikystė, savižudiškos mintys.

Be istorijų, knygos pabaigoje rasite įvairių psichologinę pagalbą Lietuvoje teikiančių organizacijų kontaktų ir literatūros sąrašą, kuris pravertė tiek autorei, tiek knygoje pristatytiems žmonėms.

„Dabar suvokiu, kad norint suprasti kitą reikia apsiauti jo batus ir pajusti, kaip jie spaudžia. Bet dažnai padėti niekuo negali, kol neateina tam tikras laikas. Šiandien aš manau, kad ne kiekvienam įmanoma padėti, ne kiekvienam ir reikia padėti. Pirmiausia reikia pabandyti suprasti. Manau, kad tai yra svarbiausia. Man atrodo, kad mes, žmonės, per mažai vienas kitą suprantame, priimame ir toleruojame, iškart norime ką nors su kitu žmogum padaryti, jį sutvarkyti: pagerinti jo būklę, įvertinti elgesį, sudėlioti į lentynėles visas bėdas. Tai atitolina, stato sienas. Bent jau mano atveju buvo kaip tik taip”.